Prieš metus jis paspaudė vieną mygtuką internetu ir tapo naujo elektromobilio savininku. Automobilis kainavo 60 520 eurų, buvo sukonfigūruotas pagal jo pageidavimus ir per kelias savaites atvežtas prie namų durų.
Po metų naudojimo tas pats vyras nusprendė, kad šis automobilio pirkimas internetu iš tikrųjų niekada neįvyko teisiškai. Priežastis – užsakymo mygtukas buvo pažymėtas tik žodžiu „Bestellen“ („Užsakyti“), o ne privalomu „zahlungspflichtig bestellen“ („užsakyti su prievole mokėti“). Frankfurto teismui teko spręsti, ar vienas neteisingas žodis gali panaikinti metus trukusį naudojimą. Ir tai – ne izoliuotas atvejis: panašių ginčų Vokietijoje jau priskaičiuojama keletas.
Kodėl vienas žodis mygtuke turi tokią galią
ES vartotojų teisių direktyva reikalauja, kad nuotolinės prekybos svetainėse paskutinis užsakymo mygtukas nedviprasmiškai praneštų: paspaudus jį, atsiranda prievolė mokėti. Vokietijoje ši taisyklė įrašyta į Civilinio kodekso (BGB) 312j straipsnį ir vadinama „Button-Lösung“ – mygtuko sprendimu. Jei mygtukas pažymėtas neteisingai, įstatymas numato griežtą pasekmę: mokėjimo prievolė vartotojui apskritai neatsiranda.
Būtent tuo ir rėmėsi pirkėjas. Jo teigimu, formalus trūkumas reiškė, kad sutarties niekada nebuvo – taigi jis turi teisę susigrąžinti visus 60 520 eurų, nepaisant to, kad automobiliu važinėjo ištisus metus.
Frankfurto teismo verdiktas
Frankfurto aukštesnysis apygardos teismas (OLG Frankfurt, byla Nr. 9 U 76/25) 2026 m. rugsėjo 15 d. pirkėjo reikalavimą atmetė. Teismo vertinimu, visas užsakymo procesas buvo skaidrus: pirkėjas pats susikonfigūravo automobilį, prieš paspausdamas mygtuką matė galutinę kainą, po užsakymo gavo teisingą informaciją apie sutarties atsisakymo teisę – ir sąmoningai naudojosi automobiliu ištisus metus, dėl nieko nesiskųsdamas.
Teisėjai pabrėžė, kad BGB 312j straipsnio tikslas – apsaugoti nuo netikėtų mokėjimo spąstų internete, o ne suteikti galimybę po metų naudojimosi atgauti pinigus dėl formalumo. Bandymą tai padaryti teismas įvardijo kaip nesąžiningą elgesį.
Bet ar formalus trūkumas gali nusverti metus trukusį realų naudojimą? Frankfurto teismo atsakymas – ne. Tačiau ne visi Vokietijos teismai su tuo sutinka.
Vokietijos teismai patys tarpusavyje nesutaria
Panašius ginčus jau nagrinėjo Miuncheno, Hamo ir Braunšveigo aukštieji teismai – ir visi jie, kaip ir Frankfurtas, pripažino sutartis galiojančiomis nepaisant klaidingo mygtuko užrašo. Tačiau Berlyno teismas Kammergericht 2026 m. rugsėjo 17 d. priėmė priešingą sprendimą: jo nuomone, BGB 312j straipsnio pažeidimas reiškia, kad mokėjimo prievolės apskritai nekyla, o pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą.
Keturi teismai – taip, vienas – ne. Vartotojui belieka spėlioti, kuris iš jų teisus, o galutinį žodį greičiausiai tars Vokietijos Aukščiausiasis Teismas (Bundesgerichtshof), jei byla pasieks kasacinę instanciją.
Ar tas pats galėtų nutikti Lietuvoje?
Taisyklė dėl aiškaus mokėjimo mygtuko kilusi iš ES vartotojų teisių direktyvos, todėl galioja visose valstybėse narėse – taigi ir Lietuvoje. Lietuvos Civilinis kodeksas numato analogišką reikalavimą: jei užsakymo mygtukas nepažymėtas nedviprasmiška fraze, aiškiai nurodančia, kad paspaudus jį atsiranda prievolė mokėti, ši prievolė vartotojui iš nuotolinės sutarties nekyla. Reikalavimo laikymąsi prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), ir jis taikomas bet kuriam verslui, sudarančiam sutartis su Lietuvos vartotojais – nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jis registruotas.
Sunku nepastebėti, kad įstatymo raidė ir teismų vertinimas gali gerokai išsiskirti – o vartotojui tai reiškia teisinį neapibrėžtumą lygiai tol, kol paskutinį žodį taria aukščiausia instancija. Kas bent kartą pirko ką nors internetu paskubomis spausdamas paskutinį mygtuką, žino – retai kas tuo metu skaito kiekvieną jo žodį.
Kol Vokietijos teismai ginčijasi, o galutinis atsakymas dar priešakyje, automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje lieka viena aiški pamoka – patikrinti kiekvieną savo svetainės mygtuką. Nes šis atvejis parodė: vieno neteisingo žodžio kaina gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
