Šį balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, Europos Sąjungoje įregistruotų automobilių skaičius išaugo beveik 14%, o benzininių automobilių rinkos dalis sumažėjo.
Remiantis naujai paskelbtais Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, praėjusį mėnesį ES buvo užregistruoti 913 995 nauji automobiliai, t. y. 13,7 proc. daugiau nei per metus.
Dramatiškas augimas užfiksuotas Rumunijoje (+34,6), Danijoje (+27,1), Lenkijoje (+25,1) ir Ispanijoje (+23,1 proc.), o pirmauja Kipras (+105,4).
Didelį registracijos augimą užfiksavo „Honda“ (+155,4), „Volvo“ (+63,5) ir „Toyota“ (+47,3) gamintojai.
Kalbant apie skaičių, dominavo „Volkswagen“ grupė – 254 019 vienetų, t. y. 15,5 proc. daugiau nei per metus.
„Volkswagen“ grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Škoda“, „Audi“ ir „Porsche“.
Naujų automobilių registravimas pagal gamintojus ES
5 geriausiųjų, rinkos dalies procentinė dalis. 2024 m. balandis.
- „Volkswagen“ grupė 27.8%
- „Stellantis“ 16.7%
- „Renault“ grupė 11.1%
- „Toyota“ grupė 8%
- BMW grupė 6.6%
Lyderystė
Kalbant apie transporto priemonių maitinimo šaltinį, balandį akumuliatorinių elektrinių automobilių registravimas išaugo 14,8% – iki 108 552 vienetų, o jų rinkos dalis, palyginti su praėjusiais metais, išliko tokia pati – apie 12%.
Kipro, Maltos (+103,6), Danijos (+89,8) ir Vengrijos (+78,9), taip pat Kipro (+381,3) metinis rodiklis gerokai šoktelėjo.
Vokietijoje užregistruota daugiausia akumuliatorinių elektrinių automobilių (29 740), t. y. 0,2 proc. mažiau nei per metus.
Elektra varomų automobilių registravimas sumažėjo Kroatijoje (-70,3) ir Airijoje (-41,6).
Naujų elektra varomų akumuliatorinių automobilių registracija ES
Dešimtukas pagal skaičius, 2024 m. balandis.
- Portugalija: 2823,
- Italija: 3190,
- Austrija: 3232,
- Ispanija: 3842,
- Danija: 6580,
- Švedija: 6801,
- Olandija: 9092,
- Belgija: 9181,
- Prancūzija: 24850,
- Vokietija: 29668.
Elektromobilių registravimas apskritai didėja, nes kai kurie ekspertai įspėja apie lėtėjančią elektromobilių paklausą.
Kai kurie rinkos dalyviai nurodo ne tik nepakankamą įkrovimo infrastruktūrą, bet ir tai, kad elektra varomos transporto priemonės daugeliui vartotojų vis dar yra per brangios.
Šiai problemai spręsti nepadės ir ES pasipriešinimas pigesniems kiniškiems modeliams, nes politikai teigia, kad dėl subsidijuojamų prekių Europos gamintojams sudaromos nevienodos sąlygos.
Dėl nedidelės paklausos „Ford Europe“ atidėjo tikslą iki 2030 m. Europoje pardavinėti tik elektrinius automobilius.
Vadovas Martinas Sanderis teigė, kad tikslas buvo „nesvarbus“, nes pardavimai buvo „mažesni nei tikėtasi“.
„Negalime stumti elektromobilių į rinką prieš paklausą. Mes neketiname mokėti baudų. Neketiname parduoti elektromobilių su didžiuliais nuostoliais vien tam, kad nusipirktume atitiktį reikalavimams“, – aiškino jis šį mėnesį FT surengtame aukščiausiojo lygio susitikime „Future of Car Summit“ („Automobilių ateitis“).
Siekdama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, Europos Sąjunga praėjusiais metais priėmė įstatymą, pagal kurį nuo 2035 m. visi Europoje parduodami nauji lengvieji automobiliai ir furgonai turi būti nulinės emisijos.
Įmonėms, kurios nesilaikys reikalavimų, gresia didelės baudos.
