Jie turėjo tapti priemone nuo didėjančios taršos ir tiltu tarp vidaus degimo variklių ir elektrinių variklių. Tačiau, kaip rodo Europoje atliktas tyrimas, iš tikrųjų jie yra daug žalingesni, nei tikėtasi.
Po 2021 m. Europoje parduodamuose naujuose automobiliuose bus įdiegtos sistemos, kaupiančios degalų sąnaudų duomenis. Toks sprendimas ES institucijoms suteikia galimybę susipažinti su daugelio transporto priemonių faktinėmis eksploatacinėmis savybėmis ir stebėti atskirų markių, modelių ar variklių tipų išmetamųjų teršalų kiekį.
Nenuostabu, kad tūkstančių naudotojų rezultatai, gauti realiomis sąlygomis, pastebimai skiriasi nuo kataloginių rezultatų, gautų atliekant homologacijos bandymus. Europos Komisijos užsakymu………. surinkti daugiau kaip 600 000 transporto priemonių duomenys rodo, kad vidaus degimo variklių (benzininių ir dyzelinių) atveju faktinio degimo ir CO2 emisijos kiekio neatitikimas gamintojų žadamoms vertėms yra apie 20 proc.
Faktinis išmetamo CO2 kiekis ir WLTP homologacijos duomenys
Kuro tipas | Faktinis išmetamo CO2 kiekis (g/km) | WLTP vertės (g/km) |
|---|---|---|
Benzinas | 180 | 145 |
Dyzelinas | 181 | 153 |
Įkraunamas hibridas | 139 | 40 |
Gana daug, bet vis tiek nedaug, palyginti su iš tinklo įkraunamais hibridiniais automobiliais. Čia skirtumai šokiruojančiai dideli – net 350 proc. Surinkti duomenys „patvirtina, kad šios transporto priemonės šiuo metu neišnaudoja savo potencialo, daugiausia dėl to, kad jos ne taip dažnai, kaip tikėtasi, įkraunamos ir važiuoja visiškai elektra“. – rašoma komisijos ataskaitoje.
Svarbiausias teiginys yra „taip dažnai, kaip manoma“. Taip yra todėl, kad WLTP tipo patvirtinimo bandymuose daroma prielaida dėl vadinamojo „naudojimo koeficiento“, kuris hibridinių iš tinklo įkraunamų automobilių atveju numato, kad apie 80 proc. laiko bus važiuojama tik elektriniu režimu.
Kad būtų įvykdyta ši sąlyga, iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių naudotojai turėtų juos naudoti taip, tarsi tai būtų visiškai elektriniai automobiliai, o vidaus degimo variklį naudoti tik avariniais atvejais. Praktikoje yra priešingai.
Todėl faktinis vidutinis iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis yra tik 23 proc. mažesnis nei visiškai degalais varomų transporto priemonių, nors pagal WLTP teoriją šis skirtumas beveik keturis kartus viršija iš tinklo įkraunamų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį.
Pesimistiniai bandymų rezultatai skatina Europos Komisiją dar kartą peržiūrėti bandymų procedūras, siekiant parengti naujus, realesnius iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių standartus. Planuojama, kad nuo 2025 m. bus taikomas 50 proc. tinkamumo naudoti koeficientas. Kyla klausimas, ar iš tiesų įkraunamais hibridiniais automobiliais naudotojai įveiks pusę atstumo naudodami elektrą? Sprendžiant iš iki šiol paskelbtų rezultatų – nebūtinai.
