Automobilių pardavimų kritimas Europoje šiais metais palietė bent vienuolika markių – kai kurių nuosmukis siekia dviženklius procentus. „Volkswagen“ išlieka rinkos lyderiu: per aštuonis šių metų mėnesius parduota beveik 930 tūkstančių automobilių. Bet net ir lyderis nepabėgo nuo 3,1 proc. kritimo. Skaičiai apima sausio–rugpjūčio laikotarpį, lyginant su tais pačiais mėnesiais pernai.
Kurios markės krenta labiausiai
„Reidas Official“ redakcija peržiūrėjo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skelbiamus duomenis – vaizdas gana margas. Kai kurios markės krenta lėtai, kitos – staigiai, o kelios patenka į sąrašą kartu.
- „Mitsubishi“ – 37,9 proc.
- „Alfa Romeo“ – 22 proc.
- „DS“ – 17,8 proc.
- „Ford“ – 14,4 proc.
- „Hyundai“ – 12,6 proc.
- „Porsche“ – 10,8 proc.
- „Dacia“ ir „Nissan“ – po 9,7 proc.
- „Lexus“ – 8,3 proc.
- „Jeep“ – 6,5 proc.
- „Peugeot“ – 3,9 proc.
Dešimt punktų, vienuolika markių – ir tai nutinka rinkoje, kuri bendrai auga, o ne traukiasi.
Kodėl automobilių pardavimų kritimas paliečia net lyderius
Čia ir slypi paradoksas. Per pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos rinka augo 5,7 proc., o elektromobiliai jau sudarė daugiau nei penktadalį visų naujų registracijų. Vadinasi, dalis markių praranda ne absoliučius pirkėjus, o rinkos dalį: kiti gamintojai auga sparčiau. Vis daugiau vietos Europoje užima ir anksčiau beveik nežinomi Kinijos gamintojai – jų modeliai vis dažniau atsiduria pirkėjų sąrašuose šalia tradicinių Europos markių. Bet ar tai reiškia, kad krentanti markė iš tikrųjų nyksta? Ne visai.
Geriausias pavyzdys – „Peugeot“ ir „DS“. Europoje abi markės traukiasi, tačiau Lenkijoje „Peugeot“ pardavimai šoktelėjo 17,6 proc., o „DS“ – net 30,7 proc. Žemyno vidurkis tiesiog slepia labai skirtingas nacionalines istorijas. Kas veikia vienoje šalyje, kitoje gali apsisukti visiškai priešinga kryptimi.
O kaip Lietuvoje?
Čia vaizdas dar labiau skiriasi. Pagal ACEA ir „Regitros“ duomenis, 2025 m. sausio–rugsėjo laikotarpiu Lietuvoje naujų lengvųjų automobilių registruota 42 proc. daugiau nei prieš metus – tai buvo didžiausias augimas visoje Europos Sąjungoje, kai bendras ES vidurkis siekė vos 0,9 proc. Tuo metu, kai dalis markių žemyne traukiasi, Lietuvos rinka juda priešinga kryptimi. Tokį šuolį dažnai sieja su spartėjančiu parko atsinaujinimu ir augančiu lizingo populiarumu, nors tikslios priežastys kiekvienoje šalyje skiriasi.
Įdomiausia tai, kad tarp žemyne krentančių markių yra ir „Hyundai“ – viena populiariausių markių tarp Lietuvos vairuotojų. Kas bent kartą lygino kaimynų autoparkus su savuoju – žino, kad tokie skirtumai retai būna atsitiktiniai.
Redakcijos vertinimu, tokie kontrastai primena, kad Europos automobilių rinka – ne vientisas blokas, o daugybė skirtingu greičiu judančių nacionalinių rinkų.
Kas laukia toliau
Rugsėjo–gruodžio duomenys parodys, ar kritimas gilės, ar dalis markių atsigaus. Kol kas aišku viena – vienuolikos markių pardavimai Europoje krenta, o Lietuva kol kas juda priešinga kryptimi nei didžioji dalis žemyno. Bet apie tai – jau kitą ketvirtį paaiškės.
