Nuo 2025 m. spalio 5 d. iki vasario pabaigos D3 automagistralėje užfiksuotos 39 avarijos. Tuo pačiu laikotarpiu prieš tai — 22. Tai 17 avarijų daugiau. Čekijos Transporto ministerija perskaitė šiuos skaičius ir nusprendė: pilotažas tęsiamas iki 2026 m. pabaigos. Šis sprendimas sukėlė diskusijų — ir atskleidė, kaip sudėtinga vertinti tokio eksperimento rezultatus, kai sistema veikia toli gražu ne visada.
Kaip veikia sistema ir kodėl statistika neaiški
150 km/h limitas D3 ruože tarp Česko Budejevicų ir Tabor aktyvuojamas tik griežtai apibrėžtomis sąlygomis: geras matomumas, sausas kelias, mažas eismo intensyvumas, jokių eismo įvykių ar darbų kelyje. Šias sąlygas nuolat vertina sistema, jungianti oro stočių, eismo jutiklių ir nacionalinio eismo informacijos centro duomenis. Kai sąlygos neatitinka — informacinės lentos rodo standartinį 130 km/h limitą.
Tai reiškia, kad 150 km/h buvo leidžiama toli gražu ne visą laiką. Tikslios proporcijos — kiek valandų iš visų buvo aktyvus padidintas limitas — Čekijos ministerija kol kas viešai neatskleidė. Ir čia yra esminis statistinio vertinimo iššūkis: jei padidėjęs avarijų skaičius susidarė tuo metu, kai veikė standartinis 130 km/h limitas, o ne 150 km/h, — statistinis ryšys su didesniu greičiu išnyksta.
Čekijos policija, kuri pateikė avarijų skaičius, pati atkreipė dėmesį į šią problemą: dalis vairuotojų naudojo 150 km/h leidimą kaip signalą ir viršijo jį reikšmingai — kai kuriais atvejais pasiekdami 200 km/h ir daugiau. Tai atskira kategorija nuo paties pilotažo — bet ji prisideda prie bendros statistikos.
Kodėl ministerija nusprendė tęsti
Čekijos Transporto ministerijos argumentas yra metodologinis: per pirmuosius mėnesius surinkta per mažai duomenų, kad būtų galima daryti statistiškai patikimas išvadas. Pratęsimas iki 2026 m. pabaigos leis surinkti reprezentatyvesnę duomenų imtį ir objektyviau įvertinti poveikį eismo saugumui bei srautui.
Tai nėra nelogiška pozicija. Pusės metų duomenys apima vieną žiemos sezoną — o žiema D3 reiškia daugiau sąlygų, kuriomis 150 km/h apskritai neaktyvuojamas. Pilnesnis metų ciklas su vasaros sezono duomenimis suteiks kitokį vaizdą. Be to, vairuotojai pirmuosius mėnesius reaguoja į naują limitą kitaip nei vėliau — adaptacijos efektas yra žinomas reiškinys eismo saugos tyrimuose.
Tačiau saugumo ekspertai į šią logiką žiūri skeptiškai. Oldřich Vaníček iš Centrinio automobilių klubo pabrėžė: kiekvienas ruožas turi būti kruopščiai įvertintas, ypač atsižvelgiant į didesnio greičio susidūrimų riziką. Fizika čia yra nepalankus argumentas: kinetinė energija auga proporcingai greičio kvadratui — tai reiškia, kad 150 km/h avarija yra reikšmingai pavojingesnė nei 130 km/h avarija net ir esant toms pačioms sąlygoms.
Kas toliau: D1, D11 ir ES kontekstas
Jei D3 pilotažas bus įvertintas teigiamai, ministerija svarsto išplėsti 150 km/h limitą į D11 ruožą tarp Kolíno ir Jaroměžo bei D1 ruožą tarp Bělotíno ir Bíloveco ties Ostrava. Kol kas tai tik planai, neturintys teisinio pagrindo — bet jie rodo kryptį.
Čekija šiame eksperimente yra unikali ES pozicijoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio pilotažas ES — Vokietija neturi bendro greičio limito, bet tai nėra tas pats kaip aktyviai nustatytas 150 km/h. Lenkija ir Bulgarija leidžia 140 km/h. Lietuva — 130 km/h vasarą. Jei Čekija po 2026 m. pabaigos priims sprendimą diegti 150 km/h nuolat — tai bus precedentas, į kurį kitos ES šalys neišvengiamai žiūrės.
Lietuvos vairuotojams, planuojantiems vasaros keliones per Čekiją, praktinė informacija: D3 ruožas tarp Česko Budejevicų ir Tabor — tai kelias į Austriją per pietus. Jei informacinė lenta rodo 150 — tai galioja. Jei rodo 130 — tai standartinis limitas, nepriklausomai nuo to, ką matėte prieš kelias minutes.
Redakcijos vertinimu, Čekijos sprendimas tęsti pilotažą nepaisant pirmų nerimą keliančių skaičių yra suprantamas metodologiškai — bet komunikaciškai rizikingas. Kai viešojoje erdvėje sklando „39 avarijos daugiau”, ministerijos argumentas apie duomenų reprezentatyvumą pasiekia nedidelę auditoriją. O tai formuoja nuomonę dar prieš paskelbiant galutines išvadas.
