Per pirmus penkis 2026 metų mėnesius Europos Sąjungoje parduota daugiau nei 4,7 mln. naujų lengvųjų automobilių. Didžiausia rinka – Vokietija, mažiausia – Malta. Tačiau įdomiausia istorija slypi ne dydyje, o santykiniuose pokyčiuose: kai kurios mažiausios ES valstybės auga sparčiau nei rinkos milžinės.
Penketukas, kuris valdo ES rinką
Pagal „Ukravtoprom” paskelbtus duomenis, sausio–gegužės laikotarpiu Vokietijoje registruota 1 188 015 naujų lengvųjų automobilių – 3,6 proc. daugiau nei prieš metus. Antroje vietoje – Italija su 789 802 automobiliais (+9,4 proc.), trečioje – Prancūzija, kur rezultatas (668 378 auto) sumažėjo 0,6 proc. Toliau rikiuojasi Ispanija (519 283, +5,8 proc.) ir Lenkija (253 054, +7,4 proc.).
Šie penki rinkos lyderiai kartu sudaro didžiąją dalį visų ES naujų automobilių registracijų – absoliutūs skaičiai čia tokie dideli, kad net procentiniai svyravimai reiškia dešimtis tūkstančių automobilių.
Kita pusė – mažiausios rinkos
Mažiausia ES naujų automobilių rinka liko Malta – per penkis mėnesius ten registruota tik 3220 automobilių. Tačiau būtent ši mažiausia rinka parodė ir vieną didžiausių augimų – +31,9 proc. Panaši tendencija ir Estijoje: 8047 automobiliai, bet net +74,7 proc. augimas.
O kaip Lietuva? Per tą patį laikotarpį šalyje registruota 19 095 nauji lengvieji automobiliai – 11,9 proc. daugiau nei pernai. Tai daugiau nei Latvijoje (8957, -1 proc.), Estijoje ir Kipre (6111, -11,1 proc.), bet gerokai mažiau nei Lenkijoje ar Ispanijoje.
Kodėl Lietuvos skaičius mažas net augant
Lietuvos naujų automobilių rinka istoriškai yra viena mažiausių ES, palyginti su bendru transporto priemonių parku – naujų automobilių dalis sudaro vos apie 0,9 proc. viso registruoto parko, kai Vakarų Europoje šis rodiklis siekia 5–7 proc. Tai reiškia, kad dauguma lietuvių automobilį vis dar perka ne iš autosalono, o importuoja naudotą iš Vokietijos ar kitų ES šalių.
Ar tai keisis artimiausiais metais? Dalis atsakymo slypi finansavime: apie 70 proc. naujų automobilių Lietuvoje perkami pasitelkus banko lizingą – tai reiškia, kad rinkos augimą labiausiai lemia ne individualūs pirkėjai, o įmonės ir verslo flotų atnaujinimas.
Ukraina – atskiras kontekstas
Palyginimui, Ukrainoje per tą patį laikotarpį parduota 27 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – tik 0,5 proc. daugiau nei 2025 metais. Skaičius primena, kad karo sąlygomis veikianti rinka auga gerokai atsargiau nei ES vidurkis, nors absoliutus rezultatas formaliai net viršija Lietuvos.
Sunku nepastebėti, kad mažiausių ES rinkų – Maltos, Estijos ar Lietuvos – procentiniai šuoliai dažnai atrodo įspūdingiau nei iš tikrųjų yra: kai bazinis skaičius nedidelis, net keli šimtai papildomų automobilių pakeičia statistiką keliasdešimčia procentų. Vokietijos ar Italijos atveju tokio efekto nėra – ten kiekvienas procentas reiškia dešimtis tūkstančių realių pirkėjų.
