Daugelį metų vairuotojams buvo sakoma, kad po 2035 m. Europoje bus leidžiami tik nulinės emisijos automobiliai. Dabar Europos Komisija keičia šią kryptį, ir šis pokytis gali tiesiogiai paveikti, kokius automobilius žmonės galės įsigyti ir kiek jie kainuos.
Ką pasiūlė Europos Komisija
Šią savaitę Europos Komisija pristatė naują dokumentų paketą, kuriuo siekiama, kad automobilių pramonė taptų švaresnė ir konkurencingesnė.
Tikslas išlieka klimato neutralumas iki 2050 m., tačiau požiūris tampa lankstesnis. Gamintojams žadamos paprastesnės taisyklės, mažesnės administracinės išlaidos ir daugiau technologinės laisvės.
Didžiausias pokytis: ne 100 %, o 90 % CO₂ sumažinimas
Reikšmingiausias pasiūlymas susijęs su naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais.
Vietoj anksčiau planuoto 100 % CO₂ sumažinimo iki 2035 m., gamintojai dabar turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 90 %.
Likę 10 % galėtų būti kompensuojami naudojant ES pagamintą mažai anglies dioksido išskiriantį plieną, e. degalus arba biokurą.
Ką tai reiškia automobilių technologijoms po 2035 m.
Čia daugelis žmonių klysta. Pasiūlymas nereiškia grįžimo prie senų, daug taršių automobilių.
Tačiau jis leidžia toliau gaminti nulinės ir mažos taršos transporto priemones, įskaitant įkraunamus hibridus, vandeniliu varomus automobilius ir vidaus degimo variklius, naudojančius anglies dioksido požiūriu neutralų kurą.
Parama mažiems ir įperkamiems elektromobiliams
Iki 2035 m. gamintojai galės naudoti vadinamuosius „superkreditus“ mažų, įperkamų elektromobilių, pagamintų ES, gamybai.
Tikslas – skatinti kompaktiškesnius ir biudžetui palankesnius elektromobilių modelius, o ne sutelkti dėmesį tik į dideles ir brangias elektromobilius.
Daugiau lankstumo komercinėms transporto priemonėms
Lengvosios komercinės transporto priemonės susiduria su struktūriniais iššūkiais, kai kalbama apie elektrifikaciją.
Dėl šios priežasties Komisija siūlo „bankininkystės ir skolinimosi“ mechanizmą 2030–2032 m. laikotarpiui, kuris leistų gamintojams subalansuoti išmetamųjų teršalų kiekio tikslus keliose srityse metų.
2030 m. CO₂ mažinimo tikslas šiam segmentui būtų sumažintas nuo 50 % iki 40 %.
Baterijų ir pramonės konkurencingumo iniciatyvos
Paketą taip pat sudaro priemonės, skirtos Europos baterijų pramonei stiprinti.
Planuojamos naujos paskatos, skirtos paremti baterijų gamybą ES viduje, padedant gamintojams konkuruoti su Azijos tiekėjais ir sumažinti strateginę priklausomybę.
Mažiau biurokratijos, mažesnės išlaidos
Vadinamasis „Omnibus“ supaprastinimo paketas siekia sumažinti administracinę ir atitikties naštą.
Remiantis skaičiavimais, tai galėtų sutaupyti gamintojams apie 706 mln. EUR per metus, pagerinant kainų stabilumą ir ilgalaikį planavimą.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Nors Lietuva neturi didelių automobilių gamyklų, šie pokyčiai yra labai aktualūs.
Transportas yra didžiausias šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir oro taršos šaltinis teršalų, tokių kaip azoto oksidai.
Nuo 2005 m. Lietuvos transporto išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo beveik 45 %, o Europos Komisija jau ėmėsi teisinių veiksmų dėl nepasiektų tikslų.
Senstantis automobilių parkas ir dyzelinių variklių dominavimas
Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje yra apie 15 metų.
Pastaraisiais metais 85 % importuotų lengvųjų automobilių buvo naudoti automobiliai, o trys ketvirtadaliai jų buvo varomi dyzeliniais varikliais.
Šiuo metu visiškai elektrinės transporto priemonės sudaro kiek daugiau nei 1 % viso automobilių parko.
Numatomas poveikis kainoms ir naudotų automobilių rinkai
Jei siūlomi pakeitimai bus priimti, tikimasi, kad atsiras platesnė nulinės ir mažos taršos transporto priemonių rinka.
Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 m. naujos ZLEV transporto priemonės gali atpigti 300–600 EUR, o poveikis bus dar didesnis naudotų prekių rinka.
Infrastruktūra išlieka pagrindiniu iššūkiu
Vien mažesnės kainos visko neišspręs.
Kad perėjimas būtų sėkmingas, Lietuva turi toliau plėsti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, užtikrinti patikimus įkrovimo tinklus ir suteikti prieigą prie įperkamos švarios elektros energijos.
Ką vairuotojai turėtų iš to pasimokyti
Europos automobilių pramonės perėjimas nebėra vienos technologijos kelias.
Užuot griežtai draudus, ateityje vartotojams greičiausiai bus pasiūlytas didesnis pasirinkimas, laipsniški pokyčiai ir geresnis įperkamumas.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad šis naujas požiūris padarys ekologiškesnius automobilius prieinamesnius, ar per daug sulėtins perėjimą? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
