Manote, kad elektromobiliai oro kokybės klausimu visiškai švarūs, o taršą kelia tik dyzeliniai varikliai? Vokietijos degalų ir dujų technikos ekspertas, profesorius Thomas Kochas iš Karlsrūhės technologijos instituto (KIT), sako – realybė sudėtingesnė. Interviu FOCUS online jis perspėja, kad artėjančios ES oro kokybės ribos paveiks ne tik dyzelinius automobilius.
Kodėl riba, kuri iki šiol buvo nekalta, staiga taps pavojinga
Nuo 2030 m. įsigalios nauja ES oro kokybės direktyva su gerokai griežtesnėmis ribomis: azoto oksido (NO₂) riba kris nuo dabartinių 40 iki 20 mikrogramų kubiniame metre, kietosioms dalelėms (PM2,5) nustatoma 10 mikrogramų riba. Naujosios ribos remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija. Pasekmė paprasta: vietos, kurios pagal dabartinius matavimus laikomos visiškai saugiomis, pagal naują apibrėžimą staiga taps oficialiai pavojingomis – nė kiek nepasikeitus faktinei oro būklei.
Kodėl ekspertas stebisi politikų naivumu
Profesorius Kochas – vienas žinomiausių Vokietijos variklių ir išmetamųjų dujų technikos ekspertų. Jis stebisi, kad Vokietijos politikai dar, atrodo, iki galo nesuvokė šios reformos pasekmių. Anot jo, milijonams vairuotojų, ypač senesnių dyzelinių automobilių savininkams iki „Euro 6″ klasės, teks pasiruošti naujai važiavimo draudimų bangai daugelyje miestų.
Netikėtas posūkis: dėmesys krypsta ir į elektromobilius
Bet ar tai reiškia, kad problema – vien dyzeliniai varikliai? Ne. Pastaraisiais metais Vokietijoje oro tarša nuolat mažėjo – tiek dėl augančio elektromobilių skaičiaus, tiek dėl vis efektyvesnės išmetamųjų dujų valymo technologijos naujuose vidaus degimo varikliuose. Emisijos šiandien tokios mažos, kad kietųjų dalelių klausimu dėmesys pamažu krypsta ne į modernius benzininius ar dyzelinius automobilius, o į elektromobilius – būtent dėl jų didelio svorio. Sunkesnis automobilis reiškia intensyvesnį padangų ir stabdžių dilimą, o tai – vienas pagrindinių kietųjų dalelių šaltinių, nesusijęs su išmetamosiomis dujomis apskritai.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių ES, o dyzeliniai automobiliai naudotų automobilių rinkoje sudaro didžiąją daugumą. Vilnius jau svarsto mažos taršos zonos įvedimą nuo 2030 m. Bet profesoriaus Kocho pastaba apie elektromobilių svorį ir kietąsias daleles – priminimas, kad perėjimas prie elektromobilių savaime neišsprendžia visos oro kokybės lygties, ypač miestuose su tankiu eismu ir dideliais, sunkiais elektromobiliais.
