Vokietijos oras švaresnis nei bet kada per pastaruosius dešimtmečius – 2024 m. šalis pirmą kartą įvykdė visus ES oro kokybės standartus. Bet būtent tai gali atimti teisę važiuoti milijonams dyzelinių automobilių savininkų. Nuo 2030 m. įsigalios nauja ES oro kokybės direktyva su gerokai griežtesnėmis ribomis, ir vietos, kurios šiandien laikomos visiškai švariomis, pagal naują apibrėžimą taps oficialiai „pavojingomis”.
Kas keičiasi nuo 2030 m.
Azoto dioksido (NO₂) metinė vidutinė riba mažėja perpus – nuo dabartinių 40 iki 20 mikrogramų kubiniame metre. Smulkiosioms kietosioms dalelėms (PM 2.5) nustatoma 10 mikrogramų riba. Naujosios normos remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Rezultatas paradoksalus: kelių eismo indėlis į taršą pastaraisiais metais mažėjo – tiek dėl daugėjančių elektromobilių, tiek dėl vis efektyvesnės vidaus degimo variklių valymo technologijos – bet griežtesnė riba vis tiek gali reikšti masinius pažeidimus statistikoje, net jei realus oras faktiškai gerėja.
Ekspertas: politikai dar nesuvokia pasekmių
Profesorius Thomasas Kochas iš Karlsrūhės universiteto, vienas žinomiausių Vokietijos variklių ir išmetamųjų dujų technologijos ekspertų, interviu FOCUS online teigia besistebįs, kad Vokietijos politikai dar neatpažino, kokias pasekmes atneš naujoji direktyva. Jo teigimu, artėjančios draudimų bangos, tikėtina, paliestų ne tik senesnius Euro 4 ar Euro 5 dyzelinius automobilius – iki šiol laikytus problemiškiausiais – bet ir Euro 6 klasę, kuri kol kas buvo laikoma pakankamai švaria, kad išvengtų apribojimų.
Bet ar tai reiškia, kad ir visai neseniai pirktas dyzelinis automobilis gali tapti nepageidaujamas mieste? Pagal profesoriaus vertinimą – taip, jei miestas tose vietose, kur šiandien matavimai rodo ribines vertes, po 2030 m. automatiškai peržengs naują, perpus žemesnę ribą. Skaičiai gerėja. Bet riba – dar žemiau.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių Europos Sąjungoje: vidutinis automobilio amžius siekia apie 17 metų, kai ES vidurkis – vos 12. Dyzeliniai automobiliai tebesudaro apie 60–64 proc. viso šalies keleivinių automobilių parko. Tai reiškia, kad naujoji direktyva liečia ne tik Vokietiją – ji galioja visai ES, taigi ir Lietuvai. Kol kas Lietuvos miestuose mažos taršos zonų, panašių į Štutgarto ar Miuncheno, nėra, tačiau tie patys ES oro kokybės reikalavimai teoriškai galioja ir Vilniui bei Kaunui.
Redakcijos vertinimu, praktinė pasekmė artimiausiu metu lietuviams jaučiama bus ne namuose, o kelyje: Vokietija ir toliau išlieka pagrindiniu naudotų automobilių importo ir tranzito per Vakarų Europą partneriu, todėl būtent ten įvestos naujos mažos taršos zonos pirmiausia paveiks lietuvių dyzelinius automobilius, atvežtus ar vairuojamus per Vokietijos miestus.
Perkantiems naudotą dyzelinį automobilį iš Vokietijos ar planuojantiems ilgesnes keliones per Vokietijos miestus verta jau dabar patikrinti automobilio taršos klasę ir sekti, kurie miestai svarsto naujas mažos taršos zonas – per kelerius artimiausius metus šis sąrašas veikiausiai augs.
