Europos Sąjunga rengia naujas pramonės taisykles, kurios galėtų smarkiai paveikti elektrinių ir hibridinių transporto priemonių rinką. Remiantis ataskaitomis, pagrįstomis pasiūlymų projektais, viešosios subsidijos ir finansinė parama automobilių gamintojams netrukus gali būti susietos su transporto priemonių komponentų kilme. Pagrindinė idėja paprasta: norint gauti viešąjį finansavimą, bent 70 % transporto priemonės komponentų turėtų būti pagaminta Europoje.
Viešosios subsidijos galėtų priklausyti nuo Europoje pagamintų komponentų
Siūlomu teisės aktu, neoficialiai vadinamu „Pramonės spartinimo įstatymu“, siekiama sustiprinti Europos tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę nuo importo, ypač iš Kinijos. Transporto priemonės, gaunančios valstybės pagalbą, mokesčių lengvatas arba viešųjų pirkimų sutartis, turėtų atitikti minimalų europietiško turinio slenkstį.
Ką siūlo pasiūlymo projektas
- Bent 70 % komponentų turi būti pagaminti Europoje.
- Reikalavimas būtų taikomas transporto priemonėms, gaunančioms viešąsias subsidijas.
- Viešiesiems transporto priemonių parko pirkimams galėtų būti taikoma ta pati riba.
- Ši priemonė yra platesnio pramonės konkurencingumo paketo dalis.
Tikslas – ne tik ekonominė apsauga, bet ir strateginė autonomija tokiose srityse kaip akumuliatorių gamyba, ličio perdirbimas ir elektronikos gamyba.
Pasiūlymas yra susijęs su platesniais pramonės politikos tikslais
Europos Komisija jau pradėjo finansavimo iniciatyvas, skirtas stiprinti vidaus akumuliatorių gamybą. Nuo 2025 m. Europos gigafabrikams ir vietos tiekimo grandinės plėtrai remti skirta apie 1,8 mlrd. eurų. Politikos formuotojai teigia, kad be vietinio turinio taisyklių subsidijos gali netiesiogiai remti ne Europos gamintojus.
Tuo pačiu metu, kaip pranešama, Komisija svarsto galimybę pakoreguoti išmetamųjų teršalų reglamentus, kad automobilių gamintojams būtų lengviau pereiti prie elektrifikacijos. Finansinių paskatų ir reguliavimo lankstumo derinys skirtas išlaikyti užimtumą ir pramoninę vertę ES.
Automobilių gamintojai nesutaria dėl procentinės ribos
Automobilių pramonė šiuo klausimu toli gražu nėra vieninga. Tiekėjų asociacijos, tokios kaip CLEPA ir Europos akumuliatorių gamintojai, jau seniai pasisako už aiškius vietinio turinio reikalavimus. Kai kurios lobistų grupės teigia, kad riba turėtų būti dar didesnė – apie 75 %, siekiant užtikrinti tikrą poveikį pramonei.
Tačiau pagrindiniai gamintojai, turintys didelę įtaką Kinijos rinkai, įskaitant BMW ir „Mercedes-Benz“, išreiškė atsargumą. Jie perspėja, kad pernelyg agresyvios vietinio turinio taisyklės gali sukelti prekybos atsakomąsias priemones arba padidinti gamybos sąnaudas. Pranešama, kad „Renault“ yra atvira žemesnei ribai – apie 60 %, skaičiuojamai įmonės lygmeniu, o ne kiekvienai transporto priemonei atskirai.
Priklausomybė nuo Azijos tiekimo grandinių išlieka iššūkiu
Europa ir toliau labai priklauso nuo Azijos ličio perdirbimo, akumuliatorių elementų ir įvairių elektroninių komponentų. Sparčiai įgyvendinant didelį vietinės gamybos reikalavimą gali prireikti pagreitintų ir brangių investicijų į vietinius gamybos įrenginius.
Kai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad keli gamintojai jau investuoja į Europos akumuliatorių partnerystes, pavyzdžiui, ACC projektą, kuriame dalyvauja „Stellantis“ ir „Mercedes“. Nepaisant to, tiekimo grandinių pertvarkymas žemyno mastu negali įvykti per naktį.
Ar tai galėtų paveikti automobilių pirkėjus Lietuvoje?
Nors pasiūlymas pirmiausia skirtas pramonės politikai, jis galėtų netiesiogiai paveikti transporto priemonių kainas, modelių prieinamumą ir subsidijų gavimo teisę visoje ES, įskaitant Lietuvą. Jei nacionalinės skatinimo schemos bus suderintos su Europos finansavimo kriterijais, pirkėjai gali matyti, kad tinkamumo sąlygos yra susietos su komponentų kilme.
Šiame etape teisės aktai tebėra projekto forma ir tikimasi, kad dėl jų bus deramasi ateinančiais mėnesiais. Galutinę ribą ir įgyvendinimo detales greičiausiai nulems intensyvios diskusijos tarp politikos formuotojų ir pramonės atstovų.
Diskusijos galiausiai sukasi apie konkurencingumo, prekybinių santykių ir strateginės autonomijos subalansavimą. Ar viešosios lėšos turėtų būti skiriamos tik transporto priemonėms, pagamintoms daugiausia iš europinių komponentų, ar tokios sąlygos keltų riziką padidinti vartotojų išlaidas?
