Jei planavote pirkti naują automobilį su vidaus degimo varikliu po 2035 metų ir jau spėjote nuleisti rankas – dar ne laikas. 2026 m. spalio 7 d. Prancūzija ir Vokietija susitarė dėl bendros pozicijos, galinčios iš pagrindų pakeisti Europos Sąjungos planus. Vietoj visiško naujų automobilių su tokiais varikliais draudimo nuo 2035-ųjų abi šalys siekia dar vieno, gerokai švelnesnio kompromiso. Tai jau ne pirmas kartas, kai šis draudimas peržiūrimas iš naujo.
Kas tiksliai keičiasi
Pirminis ES reikalavimas buvo tiesmukas: nuo 2035 m. nauji automobiliai ir furgonai turėjo išmesti 100 proc. mažiau CO2 nei 2021 m. – tai reiškė, kad naujų benzininių ir dyzelinių modelių prekybos salonuose tiesiog nebeliktų. 2025 m. gruodį Europos Komisija pasiūlė šį tikslą sušvelninti iki 90 proc., paliekant nedidelę erdvę hibridams ir sintetinius degalus naudojantiems varikliams. Dabar Paryžius ir Berlynas kelia klausimą dar toliau – iki 80 proc.
Skirtumas tarp 90 ir 80 proc. atrodo nedidelis, bet pramonei jis reiškia metų metus papildomo laiko gaminti ir parduoti hibridinius bei efektyvius vidaus degimo variklius. Galutinio sprendimo kol kas nėra – derybos tarp ES institucijų, valstybių narių ir gamintojų tęsiasi.
Kodėl investuotojai nelaukė nė minutės
Žinia apie Paryžiaus ir Berlyno suartėjimą rinkas pasiekė akimirksniu. Spalio 7-osios vidurdienį „Renault“ akcijos pakilo 1,9 proc., „Stellantis“ – apie 1 proc., „Volkswagen“ – 1,74 proc. Dar stipriau sureagavo dalių gamintojai: „Forvia“ pašoko 9,5 proc., „OPmobility“ – 5,5 proc., „Valeo“ – 3 proc. Bankas „Bank of America“ jau spėjo pakelti „Forvia“ rekomendaciją.
Bet ar kelių valandų pakilimas reiškia, kad automobilių pramonės krizė baigėsi? Vargu. Biržos indeksas „Stoxx Europe 600 Automobile and Parts“ nuo metų pradžios tebėra praradęs 21,7 proc. vertės – viena gera žinia jo neatstato.
Paryžiaus ir Berlyno mainai dėl vidaus degimo variklių
Susitarimas gimė iš kompromiso, o ne iš vieningo įsitikinimo. Prancūzija sutiko paremti Vokietijos reikalavimą dėl variklių technologijų lankstumo – tegul gamintojai patys renkasi, kaip pasiekti išmetimų tikslą. Vokietija savo ruožtu nusileido dėl europinės gamybos pirmenybės reikalavimo, kurio anksčiau aktyviai siekė.
Briuselis kalba apie klimato tikslus. Gamintojai skaičiuoja nuostolius. O Paryžius su Berlynu tiesiog susitaria, kaip pasidalinti sąskaitą. Sunku nepastebėti, kad kiekvienas naujas švelninimas atitolina tikslą, kuris prieš kelerius metus buvo skelbiamas kaip neliečiamas.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvai šis ginčas nėra abstrakti Briuselio politika. Portalo reidasofficial.lt stebimi registracijos duomenys rodo, kad dyzeliniai varikliai tebesudaro apie 63 proc. visų šalyje registruotų keleivinių automobilių – tai apie 1,16 mln. transporto priemonių. Elektromobiliai tame pačiame parke sudaro vos 2,61 proc., o net ir tarp 2026 m. pirmąjį ketvirtį įregistruotų naujų automobilių jie sudarė tik penktadalį pirkimų.
Didžioji dalis Lietuvoje parduodamų automobilių – naudoti, atvežti iš Vakarų Europos, ir dauguma jų varomi dyzelinu. Kuo ilgiau ES leis gaminti naujus efektyvius vidaus degimo ir hibridinius modelius, tuo ilgiau tokių automobilių pasiūla liks ir naudotų automobilių rinkoje, nuo kurios priklauso dauguma Lietuvos vairuotojų.
Galutinis sprendimas dėl 80 ar 90 proc. ribos nulems ne tik, kokius automobilius gamins Europos koncernai – jis nulems, kokie automobiliai po kelerių metų atsidurs Klaipėdos uoste, atvežti iš Vokietijos ar Prancūzijos naudotų automobilių aikštelių. Lietuvos vairuotojams tai reikšmingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
