Skaičius atrodo nereikšmingas – 1,5 laipsnio nuokrypis. Bet kai kalbama apie priekyje sumontuotą kamerą, atsakingą už automatinį stabdymą ar juostos laikymosi asistentą, tas pats 1,5 laipsnio nuokrypis 100 metrų atstumu virsta 30 metrų paklaida. Būtent tokie skaičiai stumia Europos Sąjungą peržiūrėti, ką iš tikrųjų tikrina techninė apžiūra šiandien.
Šiuolaikiniame automobilyje vis daugiau elementų valdo elektronika – todėl vien apžiūra iš oro nebepakanka, kad būtų galima įvertinti realią automobilio būklę. Lygiagrečiai su nacionalinėmis reformomis Lenkijoje, panašius pakeitimus rengia ir pati ES. Tikslas – efektyviau aptikti gedimus ir apriboti fiktyvias apžiūras.
Fotofiksacija: automobilis bus fotografuojamas per patikrą
Viena konkrečiausių naujovių – privaloma fotodokumentacija TA stotyse. Automobilis bus fotografuojamas iš kelių pusių, taip pat bus fiksuojamas odometro rodmuo, o nuotraukos saugomos kartu su patikros duomenimis. Sprendimas nukreiptas prieš praktiką, kai apžiūra „patvirtinama” automobiliui realiai neatvykus į stotį – tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje, nors tai retai viešai aptariama.
ADAS kameros ir radarai – tikrinami ne akimis, o duomenimis
Naujos kartos automobiliai naudoja kameras, radarus ir elektroninius vairavimo pagalbos įrenginius (ADAS), todėl jų būklė TA metu įgis kur kas didesnę reikšmę nei iki šiol. Problema dažniausiai iškyla po priekinio stiklo keitimo ar žibinto remonto, kai automobilyje esantys jutikliai lieka nesukalibruoti.
Ir čia grįžtame prie to pradinio skaičiaus: 1,5 laipsnio kalibravimo paklaida gali reikšti 30 metrų nuokrypį 100 metrų atstumu. Tai jau nebe teorinė smulkmena, o tiesioginis saugos klausimas – automatinis avarinis stabdymas ar juostos laikymosi asistentas, veikiantis pagal neteisingus duomenis, gali sukelti daugiau pavojaus, nei jo išvengti. Todėl dalis elektroninių sistemų bus tikrinamos remiantis automobilio duomenimis, o ne vien vizualine apžiūra. Elektromobiliuose ir hibriduose kontrolė apims ir aukštos įtampos instalaciją – laidus bei jų sujungimus.
Patikros keliuose ir atšaukimo akcijų kontrolė
ES pasiūlymai numato ir galimybę matuoti taršą tiesiai prie kelio – specialūs optiniai detektoriai galėtų atpažinti per daug kietųjų dalelių ar azoto oksidų išmetančius automobilius ir nukreipti juos į papildomą patikrą. Tai nereiškia automatinio tokių įrenginių diegimo visoje ES – jų naudojimas priklausytų nuo kiekvienos valstybės sprendimo.
Diagnostas taip pat galės patikrinti, ar automobilyje atlikta gamintojo paskelbta privaloma atšaukimo akcija (angl. recall), susijusi su saugos elementu. Jei savininkas į tokį kvietimą neatsiliepė, automobilis gali negauti teigiamo TA rezultato – tai nauja atsakomybė, kurios šiuo metu Lietuvoje praktiškai nėra.
Kada šie pakeitimai pasieks Lietuvą
Sunku nepastebėti, kad ne visi aprašyti sprendimai jau yra galiojanti teisė. Dalis priemonių – nacionalinio lygmens (kaip Lenkijos atveju), dalis – vis dar ES teisėkūros proceso stadijoje. Galutinis paketo turinys ir konkretūs terminai paaiškės tik pasibaigus derybų procesui, o pilnas ES taisyklių įgyvendinimas galėtų realiai įvykti apie 2030–2031 m., jei procesas vyks pagal dabartinį grafiką.
Lietuvos TA stotyse, tarp jų ir TÜV NORD Lietuva, panašūs elektroninių sistemų patikrinimo įrankiai kol kas standartiškai nenaudojami – todėl fotofiksacijos ir ADAS kalibravimo reikalavimai, jei bus patvirtinti ES lygmeniu, pareikalaus ir vietinių stočių įrangos atnaujinimo.
