Europos Komisija rengia esminę techninės apžiūros reformą, kuri tiesiogiai palies Lietuvos vairuotojus. Pagal planuojamus pakeitimus techninės apžiūros metu bus tikrinama ne tik stabdžių ir žibintų būklė, bet ir elektroninės pagalbinės sistemos – įskaitant tai, ar jos nebuvo programiškai išjungtos. Start-stop, avarinis stabdymas, juostos išlaikymo sistema ir greičio perspėjimas planuojami įtraukti į privalomą tikrinimo sąrašą. Dabartiniai ES reglamentai buvo atnaujinti 2014 m. – Komisija pripažįsta, kad technologijos pažengė toliau nei taisyklės.
Ką konkrečiai planuoja Europos Komisija
Reformos esmė – techninė apžiūra turi nustoti būti rutinine mechaninių elementų patikra ir tapti išsamia elektroninių sistemų diagnostika. Šiuolaikiniame automobilyje elektronika atsakinga tiek už saugumą, tiek už išmetamųjų dujų kontrolę. Todėl būtent ji turėtų būti tikrinama.
Planuojama, kad techninės apžiūros stotys bus aprūpintos įrankiais, leidžiančiais nuskaityti OBD ir OBFCM sistemos duomenis. OBFCM – tai privalomas modulis, nuo 2021 m. montuojamas visuose naujuose ES rinkoje parduodamuose automobiliuose. Jis fiksuoja realų kuro sunaudojimą, ridą ir elektrinių komponentų naudojimą. Tai leidžia nustatyti tikrąsias išmetamųjų dujų vertes – ne laboratorines, o kasdienio naudojimo.
Vienas svarbesnių pasikeitimų: tikrinama bus ne tik ar sistema veikia, bet ir ar ji nebuvo visam laikui deaktyvuota. Tai tiesiogiai liečia populiarius programinius sprendimus, kuriais vairuotojai išjungia start-stop sistemą, kad ji neaktyvuotųsi automatiškai kiekvieną kartą.
Start-stop išjungimas – kodėl tai populiaru ir kodėl ES reaguoja
Start-stop sistema daugelio vairuotojų laikoma viena erzinančiausių šiuolaikinio automobilio funkcijų. Internete gausu instrukcijų, kaip ją programiškai užblokuoti – ne tik išjungti mygtuku kiekvieną kartą, bet ir visam laikui, kad ji nebeaktyvuotųsi. Šios instrukcijos populiarios ir lietuviškuose forumuose.
Europos Komisija šią tendenciją įvardija kaip problemą dėl dviejų priežasčių. Pirma – start-stop sistema skirta sumažinti kuro sunaudojimą ir išmetamųjų dujų kiekį miesto eisme. Jos programinis išjungimas reiškia, kad automobilis realiai teršia daugiau nei deklaruoja techniniai duomenys. Antra – kai kurios pagalbinės sistemos yra susijusios su sauga, ir jų deaktyvavimas kelia riziką ne tik savininkui.
Ir čia kyla praktinis klausimas kiekvienam Lietuvos vairuotojui: ar mano automobilio sistema modifikuota – ir ar aš apie tai žinau?
Techninė apžiūra Lietuvoje: dabartinė sistema ir kas keičiasi
Lietuvoje privalomąją techninę apžiūrą atlieka TUV NORD Lietuva – įmonė, kuri nuo 2025 m. gegužės mėn. oficialiai perėmė buvusios UAB „Tuvlita” veiklą ir tapo tarptautinės TÜV NORD grupės dalimi. Stočių tinklas apima visą šalį, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį Vilniaus pietinėje dalyje, Liepkalnyje, atidaryta nauja stotis.
Šiuo metu lengviesiems automobiliams techninė apžiūra Lietuvoje atliekama taip: pirmoji – po trejų metų nuo pirmosios registracijos datos, vėliau – kas dvejus metus. Automobiliams, vyresniems nei 10 metų, kasmetinė apžiūra jau dabar yra numatyta kai kuriuose šaltiniuose kaip praktika, tačiau oficialus standartinis intervalas – kas 24 mėnesiai. ES reformos pasiūlymas numato kasmetinę apžiūrą visiems automobiliams, vyresniems nei 10 metų – tai būtų reikšmingas pokytis didelei daliai Lietuvos vairuotojų, nes vidutinis lengvojo automobilio amžius šalyje siekia apie 14 metų.
TUV NORD Lietuva stotys šiuo metu naudoja OBD diagnostiką klaidų kodų nuskaitymui, tačiau OBFCM duomenų skaitymo galimybė ir sistemingas elektroninių pagalbinių sistemų tikrinimas – dar ne standartinė procedūra. Reformai įsigaliojus, stotys privalėtų atsinaujinti tiek įranga, tiek procedūromis.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis: Vokietijoje TÜV apžiūros jau dabar apima išsamesnę elektronikos diagnostiką nei daugelyje ES šalių. Estijoje ir Latvijoje situacija panaši į Lietuvos – OBD naudojamas, bet gilesnė sistemų analizė nėra standartas. Reforma visoms šalims nustatytų bendrą minimalų reikalavimų lygį.
Išmetamųjų dujų kontrolė: nuo laboratorijos prie realaus kelio
Kita svarbi reformos kryptis – išmetamųjų dujų matavimas. Europos Komisija pripažįsta, kad dalis automobilių formaliai atitinka normas bandymų sąlygomis, tačiau kasdienėje eksploatacijoje išmeta žymiai daugiau – dėl sugedusių arba modifikuotų valymo sistemų.
OBFCM duomenų naudojimas leistų nustatyti tokius atvejus net tada, kai tradicinis TA patikrinimas problemų neranda. Tai ypač aktualu senesnių dyzelinių automobilių savininkams, kurių DPF (kietųjų dalelių filtras) gali būti pažeistas arba pašalintas – procedūra, kuri Lietuvoje draudžiama, tačiau praktikoje pasitaiko.
Kada įsigalios ir ką daryti jau dabar
Reforma šiuo metu yra derybų stadijoje: 2025 m. gruodį ES Taryba priėmė savo poziciją, o Europos Parlamentas ją svarsto nuo 2026 m. sausio. Trilogos derybos tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento dar priekyje. Net ir priimtas, paketas neįsigaliotų iš karto – valstybėms narėms paprastai suteikiamas 2–3 metų perkėlimo laikotarpis. Reali Lietuvos TA sistemos reforma pagal naujus standartus realiau tikėtina ne anksčiau kaip 2028–2030 m.
Tačiau vairuotojams, kurių automobiliuose start-stop ar kitos sistemos buvo programiškai modifikuotos, verta apsvarstyti grąžinimą į gamyklinius nustatymus iš anksto – ypač jei automobilis dar garantijoje arba planuojamas parduoti. TUV NORD Lietuva stotys tokią diagnostikos sesiją gali atlikti registruojantis internetu per tuv-nord.lt arba vta.lt.
Redakcijos vertinimu, reforma vėluoja: dabartiniai 2014 m. reglamentai tikrai nebeatitinka šiuolaikinių automobilių technologinio lygio. Klausimas – ar ES sugebės įgyvendinti ją taip, kad papildoma našta netaptų tik biurokratine kliūtimi vairuotojams.
