Nuo 2026 m. lapkričio įsigalioja nauja ES išmetamųjų teršalų norma „Euro 7″. Tačiau, priešingai nei skelbia dalis žiniasklaidos, ji palies ne kiekvieną vairuotoją tą pačią dieną – reikalavimas iš pradžių taikomas tik naujiems automobilių modelių tipo patvirtinimams. Visoms naujoms registracijoms, įskaitant jau rinkoje esančius modelius, standartas taps privalomas tik nuo 2027 m. lapkričio.
Kas iš tikrųjų keičiasi – ir kodėl viena detalė apie elektromobilių baterijas gali būti svarbiausia visos normos dalis?
Griežtesnis testavimas, ne vien nauji skaičiai
Benzininiams ir dyzeliniams automobiliams didžioji dalis maksimalių išmetamųjų teršalų ribų keičiasi nedaug. Tačiau testavimas tampa žymiai realesnis: gamintojai privalės įrodyti, kad automobilis atitinka normas realiomis sąlygomis – mieste, per trumpas keliones ir esant kraštutinei temperatūrai – ir tai turi galioti visą eksploatavimo laikotarpį, iki 8 metų arba 160 000 km. Reglamentas įpareigoja diegti nuolatinę stebėseną (OBM), kuri fiksuoja, ar automobilis nenustoja atitikti normos dėl susidėvėjimo ar programinės įrangos problemų.
Pirmą kartą ES istorijoje reglamentuojamos ir neišmetamosios dalelės – stabdžių dulkės bei padangų dilimas. Vidaus degimo ir hibridiniams automobiliams stabdžių dalelių riba sieks apie 7 mg/km, elektromobiliams – mažiau, apie 3 mg/km. Gamintojai jau dabar diegia ilgaamžiškesnes stabdžių sistemas ir skatina regeneracinį stabdymą elektromobiliuose.
Baterijos patvarumas – nauja apsauga pirkėjui
Elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams pirmą kartą įvedama konkreti baterijos patvarumo riba. Po penkerių metų arba 100 000 km baterija negali prarasti daugiau nei 20 % pradinės talpos, o po aštuonerių metų arba 160 000 km – daugiau nei 28 %. Praktiškai tai reiškia, kad baterija privalo išlaikyti bent 72 % talpos net po aštuonerių eksploatavimo metų.
Daugelis šiuolaikinių elektromobilių šias ribas jau viršija savo garantijomis. Bet ar tai reiškia, kad reikalavimas nieko nekeičia? Ne visai – jis paverčia rinkos pažadą teisiškai privaloma riba, kurios gamintojas nebegali tiesiog nutylėti pardavimo metu.
Kas keičiasi dėl automobilio duomenų
Kartu su technine dalimi įsigalioja ir ES Duomenų aktas, suteikiantis automobilio savininkams teisę susipažinti su priežiūros duomenimis, klaidų kodais ir sunaudojimo informacija. Tai atveria kelią naudotis nepriklausomais servisais, o ne tik prekybos atstovo autorizuotu tinklu – potencialiai mažinant priežiūros kaštus.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje apie du trečdalius parduodamų naudotų automobilių importuojami iš Vokietijos, o vidutinis šalies automobilių parkas – vienas seniausių ES. Euro 7 tiesiogiai naudotų automobilių rinkos nekeičia, nes reikalavimas taikomas tik naujoms registracijoms. Tačiau ilgainiui jis gali paspartinti kainų atotrūkį: senesni „Euro 6″ modeliai laikinai išliks patrauklesni kainos požiūriu, o vėliau jų perpardavimo vertė gali kristi sparčiau, kai „Euro 7″ taps rinkos norma.
Kol kas mažos taršos zoną iš Lietuvos miestų realiai įgyvendino tik Kaunas – Vilnius panašią schemą tik svarsto, konkrečios datos dar nepatvirtinęs.
Verta atskirti ir du procesus, kurie sutampa laike, bet nėra tas pats: Vokietijoje ir kaimyninėse šalyse toliau kyla CO2 mokesčio dedamoji degalams, o tai stumia kainas link 2,5 € už litrą – tai atskiras mechanizmas nuo Euro 7 emisijų normos, nors abu spaudžia ta pačia kryptimi.
Redakcijos vertinimu
Redakcijos vertinimu, didžiausia šio reglamento naujiena – ne griežtesni skaičiai laboratorijoje, o tai, kad baterijos ilgaamžiškumas tampa teisiškai apibrėžtu dydžiu, o ne rinkodaros pažadu. Vairuotojui tai reiškia mažiau netikėtumų perkant elektromobilį po penkerių ar aštuonerių metų nuo pirmos registracijos.
