Elektromobiliai turėjo tapti Europos automobilių pramonės gelbėjimo ratu. Naujas tyrimas rodo, kad net ir sparčiausio elektrifikavimo scenarijuje pramonė iš to nelaimės – ji tiesiog praras mažiau, nei prarastų kitu atveju.
Kas stovi už skaičiais
Vokietijos „Fraunhofer” pramonės inžinerijos instituto (IAO) Štutgarte parengtas ELAB2040 modelis, užsakytas Vokietijos metalo pramonės darbdavių organizacijų (projekte dalyvavo „BMW”, „Mercedes-Benz”, „Bosch”, „Mahle”, „Schaeffler” ir „ZF”), skaičiuoja, kiek pridėtinės vertės iki 2040 m. gali prarasti Europos pavarų sistemų gamybos sektorius. Tyrėjai analizavo keturis skirtingus ES CO2 reguliavimo scenarijus – nuo griežčiausio (dabartinė politika, 2035 m. faktiškai nulinė emisija) iki liberaliausio (rinkos struktūra, atitinkanti pasaulines tendencijas, kur apie 50 proc. naujų automobilių 2040 m. sudarytų vidaus degimo ir įkraunami hibridai).
Skaičius, kuris nesikeičia iš esmės
Skaudžiausias variantas – dabartinės politikos tęsimas. Šiuo scenarijumi pridėtinė vertė, kurią Europa generuoja pavarų sistemų srityje, iki 2035 m. sumažėtų 36 proc. (apie 90 mlrd. eurų), o iki 2040 m. – 38 proc., tai yra apie 95 mlrd. eurų. Darbo vietų atžvilgiu tai reikštų maždaug 660 tūkst. prarastų vietų iki 2035 m. ir apie 726 tūkst. iki 2040 metų.
Bet ar tai reiškia, kad švelnesnis reguliavimas išsprendžia problemą? Ne visai. Net palankiausiame – pasaulinę rinkos struktūrą atitinkančiame – scenarijuje nuostolis iki 2035 m. vis tiek siektų 45 mlrd. eurų, o darbo vietų sumažėtų apie 500 tūkstančių. Tyrėjai aiškiai pabrėžia: pati elektrifikacija nepaaiškina viso nuosmukio – vienodai svarbus veiksnys yra mažėjanti Europos gamintojų dalis pasaulinėje rinkoje, kuri, pagal modelį, iki 2040 m. turėtų kristi nuo 24 iki 18 procentų, nepriklausomai nuo to, koks pavaros tipas dominuos.
Kodėl labiausiai nukentėtų Vokietija
Vokietija, kurios ekonomika stipriai susieta su automobilių gamyba, rizikuoja labiausiai. Pagal Europos Komisijos pasiūlymu grįstą scenarijų, Vokietijos sektoriaus pridėtinė vertė iki 2040 m. galėtų sumažėti apie 54 mlrd. eurų – tai reikštų 64 proc. viso sektoriaus vertės sumažėjimą. Neigiamos prognozės taikomos ir Prancūzijai, Italijai bei Austrijai. Kitokia padėtis – Vengrijoje, kuri, tyrėjų vertinimu, galėtų perimti dalį gamybos dėl konkurencingesnių pramoninės veiklos sąlygų.
Ką siūlo tyrėjai
Sunku nepastebėti, kad vien CO2 normų koregavimas, pasak tyrimo autorių, problemos neišspręs. Rekomenduojamos priemonės – mažinti energijos kainas, supaprastinti administracines procedūras, trumpinti leidimų išdavimo laiką ir stiprinti investicijas į mokslinius tyrimus bei naujas technologijas. Verta pažymėti: ELAB2040 nėra automobilių pardavimų prognozė ar visos pramonės analizė – tai scenarijų modelis, sutelktas konkrečiai į lengvųjų ir lengvųjų komercinių automobilių pavarų sistemų gamybą.
