Šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinami vis pažangesnėmis padėti vairuoti saugiai skirtomis sistemomis. Tokie sprendimai kaip parkuojantis praverčiančios vaizdo stebėjimo kameros, laikytis eismo juostos ar saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių padedantys vairavimo asistentai jau tapo įprasti daugelyje naujesnių automobilių. Visgi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad, nors tokios sistemos išties yra naudingos ir gali padėti išvengti eismo įvykių, savo ir kitų eismo dalyvių saugumo nereikėtų patikėti vien tik joms.
Technologijos vairuotojo budrumo neatstoja
Anot ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, vairuotojams vis labiau kliaujantis sistemomis, kurios automatiškai ištiesina vairą ar stabdo automobilį, kai jis pernelyg priartėja prie kliūties, nesunku pamiršti, kad už automobilio vairavimą, bent jau kol kas, visgi yra pilnai atsakingas žmogus.
„Kai žinai, kad kelyje tau padeda išmaniosios skaitmeninės sistemos, nesunku prarasti budrumą ir pernelyg atsipalaiduoti. Vairas dažnai laikomas ne taip tvirtai, galbūt tik viena ranka, dėmesys nukrypsta į pašalines veiklas ir mažiau akylai stebima tai, kas vyksta kelyje. Visgi vairavimo asistentai tikrai nėra visagaliai ir kelyje pasitaiko situacijų, kai išvengti nelaimės leidžia tik paties vairuotojo meistriškumas. Be to, pernelyg pripratus prie elektroninių sistemų pagalbos, gali kilti daugiau iššūkių sėdus prie tokių sprendimų neturinčio automobilio vairo. Tad svarbu nepamiršti, kad technologijos yra tik pagalbininkės, o vairuoja žmogus, kuriam būtina susikoncentruoti į įvykius kelyje“, – pažymi R. Bieliauskas.
Kartais nepadeda, o trukdo
Maža to, anot ERGO atstovo, kai kuriais atvejais vairavimo asistentai kelyje gali netgi trukdyti. Pavyzdžiui, norint kelyje apvažiuoti duobę gali tekti šiek tiek „išlįsti“ iš eismo juostos. Sistema ima siųsti garsinį signalą ir taip išgąsdinti vairuotoją ar net pati tiesinti vairą ir sukelti pavojingą situaciją.
„Norėdami to išvengti vairuotojai apvažiuodami kliūtį visuomet turi įjungti posūkio signalą. Tuomet sistema ir kiti eismo dalyviai žino, kad yra atliekamas sąmoningas manevras. To reikalauja ir kelių eismo taisyklės. Tiesa, išmaniosios sistemos vis tiek ne visuomet sugeba tinkamai įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, kelio darbų metu eismas neretai nukreipiamas taip, kad automobiliams tenka „lipti“ ant horizontaliojo kelio ženklinimo, o tai iš karto aktyvuoja sistemą. Dėl to nemažą kelio atkarpą gali tekti važiuoti su lydinčiu įkyriu pypsėjimu ar priešinantis automobilio pastangomis koreguoti vairą“, – sako R. Bieliauskas.
Pasak eksperto, vairuotojus taip pat gali trikdyti įvairių pranešimų ir automobilio kompiuterinės sistemos ekrane pateikiamos informacijos gausa. Dėl jos gali būti sunku susikoncentruoti į kelią. Šią užduotį dar labiau apsunkina multimedijos ir navigacijos sistemų naudojimas.
Padeda sumažinti rizikas, bet jų neeliminuoja
Visgi, draudikų atstovo teigimu, nuolat tobulėjančios išmaniosios sistemos automobiliuose yra naudingos ir padeda didinti saugumą keliuose bei išvengti nelaimių. Tiesiog reikia mokėti jomis tinkamai naudotis ir nepiktnaudžiauti jų galimybėmis.
„Į įvairius vairavimo asistentus ir kitas saugumui skirtas sistemas automobiliuose reikėtų žiūrėti kaip į pagalbinę saugos priemonę, o ne saugumo garantą ar priežastį kelyje elgtis mažiau atsakingai. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, parkavimo asistentai ir vaizdo kameros padeda išvengti smulkių eismo įvykių, o perspėjimo apie viršijamą greitį, aklosios zonos stebėjimo ar automatinio stabdymo pernelyg priartėjus prie kitų transporto priemonių sprendimai leidžia sumažinti pavojingų eismo įvykių riziką. Visgi ji nėra visiškai eliminuojama“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
