Iš pradžių planas atrodė radikalus: nuo 85 metų – jokio greitkelio, kelionių riba iki 100 kilometrų nuo namų ir absoliuti nulinė alkoholio tolerancija, kai net vienas lašas užtrauktų solidžią baudą. Italija ketino visus vyresnius nei 85 metų vairuotojus vertinti pagal vieną matą – amžių pase. Dabar šis planas atsidūrė šiukšliadėžėje.
Pagal dienraštį „Il Sole 24 Ore”, apribojimai buvo išbraukti iš pagrindinės naujųjų eismo taisyklių dalies asmeniniu transporto ministro Matteo Salvinio prašymu, o likusios nuorodos kitose projekto vietose taip pat išnyks.
Ką konkrečiai norėta įvesti
Ambicingiausias siūlymas buvo greitkelio draudimas nuo 85 metų. Logika – teorinė: greitkelis skirtas srautiniam, greitam eismui, o lėtai, 80 km/h tempu judantis automobilis jame gali tapti kliūtimi ar pavojumi. Šalia to buvo numatyta kelionės ribą riboti iki 100 kilometrų nuo gyvenamosios vietos ir taikyti nulinės alkoholio tolerancijos režimą.
Įstatymo projekte buvo numatyta ir išimtis: vyresnis vairuotojas, medicininiais dokumentais įrodęs, kad yra pakankamai geros būklės „visaverčiam” vairavimui, galėjo išvengti apribojimų. Bet ar toks skirstymas pagal amžių apskritai teisingas? Būtent dėl šio klausimo visa iniciatyva galiausiai ir žlugo – pasirodė per sudėtinga ir, tikėtina, per daug generalizuojanti.
Ką Italija paliko vietoj draudimo
Nors greitkelio draudimo atsisakyta, transporto ministerijai vyresnių nei 85 metų vairuotojų elgesys kelyje išlieka pakankamai rūpimas, kad būtų parengti kitokie sprendimai. Vietoj bendro draudimo siūlomos griežtesnės medicininės apžiūros, leidžiančios vertinti kiekvieno žmogaus sveikatos būklę individualiai.
Be to, Senatui pateiktuose pasiūlymuose kaip pažymėjimo pratęsimo sąlyga svarstomi periodiniai praktiniai vairavimo egzaminai sulaukus 85 ar 90 metų – reali patikra kelyje, ar žmogus dar valdo automobilį. Tai principinis posūkis: nuo amžiaus kaip skaičiaus – prie faktinio gebėjimo vairuoti.
Kaip vyresnių vairuotojų klausimą sprendžia Lietuva
Lietuvoje atskiro greitkelio draudimo ar kelionės ribos pagal amžių nėra – veikia sveikatos patikros sistema, susieta su pažymėjimo galiojimu. Neprofesionalūs vairuotojai iki 55 metų sveikatą tikrinasi kas 10 metų, 56–69 metų – kas 5 metus, 70–79 metų – kas 2 metus, o nuo 80 metų – kasmet. Medikų komisija vertina regėjimą, reakciją ir bendrą būklę, o ne kalendorinį amžių.
Sunku nepastebėti, kad Lietuvos modelis iš esmės artimesnis tam, prie ko Italija pasuko atsisakiusi draudimo – individualiam vertinimui, o ne bendrai amžiaus ribai. Statistiškai tai turi pagrindą: policijos ataskaitos rodo, kad vyresni nei 60 metų vairuotojai sukelia gerokai mažiau eismo įvykių nei jauniausia vairuotojų grupė, skaičiuojant tos pačios amžiaus grupės gyventojams.
Klausimas, ar Lietuvai reikia dar griežtesnių taisyklių vyresniems vairuotojams, lieka atviras. Bet Italijos pavyzdys parodė vieną dalyką aiškiai – bandymas visus vieno amžiaus žmones sudėti į vieną lentyną praktikoje subyra greičiau, nei spėja tapti įstatymu.
