Vairuotojas pravažiuoja fotoradarą leistinu greičiu ir atsipalaiduoja – „viskas tvarkoje“. Bet naujos kartos įrenginys tuo metu žiūri visai ne į spidometrą. Jį domina telefonas rankoje, neprisegtas saugos diržas ar per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio. Fotoradarai, kurie nefiksuoja greičio, bet vis tiek atsiunčia baudą, jau realybė – ir vairuotojai jų paskirtį dažnai supranta klaidingai.
Ką iš tikrųjų daro naujos kartos kameros
Prancūzijoje 2026 m. pradedami diegti dirbtiniu intelektu paremti fotoradarai, kurių galimybės gerokai peržengia įprastą greičio kontrolę. Be greičio, jie automatiškai fiksuoja tris papildomus pažeidimus: naudojimąsi telefonu laikant jį rankoje vairuojant, neprisegtą saugos diržą ir saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio nesilaikymą. Už tokius pažeidimus Prancūzijoje numatyta 135 eurų bauda ir 3 baudos taškai.
Sistema veikia analizuodama kameros vaizdą realiu laiku: dirbtinis intelektas atpažįsta, ar vairuotojo ranka prie ausies, ar diržas perbrauktas per petį, ar automobilis laikosi saugaus atstumo. Žmogus-operatorius abejotinus atvejus dar peržiūri rankiniu būdu, bet didžiąją dalį darbo atlieka algoritmas.
Kodėl vairuotojai šią technologiją supranta klaidingai
Didžiausias nesusipratimas – įsitikinimas, kad „fotoradaras = greičio matuoklis“. O ar naujos kartos įrenginys apskritai matuoja greitį? Taip, bet tai jau tik viena iš kelių jo funkcijų. Vairuotojas, kuris važiuoja tvarkingu greičiu, bet tuo metu laiko telefoną rankoje ar nėra prisisegęs, pagal seną logiką jaučiasi saugus – ir būtent todėl pakliūna. Įrenginys nebaudžia už tai, ko tikimasi, o už tai, apie ką vairuotojas net nepagalvoja.
Kaip tai atrodytų Lietuvoje
Lietuvoje tokių dirbtiniu intelektu paremtų kamerų kol kas plačiai nėra, tačiau patys pažeidimai jau seniai baudžiami. Primename, kad pagal KET 20 punktą draudžiama vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis laikant jas rankose, o saugos diržo segėjimas privalomas. Už tokius KET pažeidimus pagal ANK 417 straipsnį vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 90 eurų. Jei panašios technologijos pasiektų ir Lietuvą, jos tiesiog automatizuotų tai, ką dabar fiksuoja tik pareigūnas vizualiai.
Redakcijos vertinimu, ši Prancūzijos naujovė rodo aiškią kryptį visoje ES: fotokontrolė iš „greičio matavimo“ virsta „elgesio kelyje“ stebėjimu. Tai reiškia, kad ateityje vairuotojui nebeužteks laikytis greičio – teks nuosekliai laikytis visų taisyklių, nes kamera vienu metu matys kelis dalykus, ne vien spidometrą.
Ką tai reiškia praktiškai
Kol kas Lietuvos vairuotojui tiesioginių pokyčių nėra, bet įprotis, kuris ilgą laiką atrodė „saugus prie radaro“ – greitai numesti telefoną tik pamačius kamerą – praranda prasmę. Naujos kartos sistemos fiksuoja pažeidimą nepriklausomai nuo greičio, todėl vienintelė patikima strategija ta pati kaip visada: nesinaudoti telefonu rankoje, visada segėti diržą ir laikytis saugaus atstumo, o ne reaguoti tik pamačius įrenginį.
