2,5 milijono mandatų per vienerius metus — tokį rekordą 2025-aisiais surinko Lenkijos policija. Devyniasdešimt procentų visų vairuotojams skirtų baudų sudarė vienas pažeidimas: greičio viršijimas. Šis skaičius tapo postūmiu iš esmės pakeisti baudų taškų sistemą — ir birželio 3-ąją Lenkijoje įsigalioja naujovė, kuri kainuos daliai vairuotojų papildomų metų laukimo.
Kas keičiasi Lenkijoje nuo birželio 3 d.
Iki šiol Lenkijos vairuotojai turėjo galimybę nusibraukti baudų taškus dalyvaudami kursuose specialiuosiuose egzaminavimo centruose — ir tai buvo populiari praktika tarp tų, kas su greičiu draugauja šiltai. Nuo birželio 3-iosios ši galimybė lieka, bet su aiškia riba: taškus bus galima nusišalinti tik už greičio viršijimą iki 20 km/h.
Visi, kurie viršijo greitį daugiau nei 20 km/h, turės laukti, kol taškai „išnyks” savaime — o tai įvyksta po metų nuo baudos sumokėjimo. Jokie kursai šio proceso nepagreitins. Be to, nuo birželio įsigalioja ir kitas pakeitimas: už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h automatiškai skiriami 15 baudų taškų — maksimalus galimas skaičius.
Nauja tvarka įsigalioja ministeriniu įsakymu — be Seimo ir Senato pritarimo. Tai reiškia, kad procesas buvo greitas ir politiškai neskausmingas. Lenkų vairuotojai, kurie jau turėjo taškų sąskaitoje, tai pajuto: visuose didžiuosiuose miestuose kursų terminai iki birželio 2 d. jau pilni.
Kodėl Lietuva tokios sistemos neturi — ir ar reikia?
Lietuvoje baudų taškų sistemos nėra. Tai vienas esminis skirtumas nuo daugumos ES šalių. Latvijoje galioja baudų taškų sistema — surinkus tam tikrą skaičių gresia privalomi papildomi vairavimo kursai arba teisių atėmimas. Estija turi griežtesnes baudas: greičio viršijimas daugiau nei 40 km/val. Estijoje gali būti traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas su arešto bausme.
Lietuvoje veikia kitokia logika: baudos pagal ANK 416 straipsnį ir teisių atėmimas kaip atskiras instrumentas. Virš 50 km/val. viršijimas — bauda nuo 450 iki 550 eurų ir privalomas teisių atėmimas 1–6 mėn. Papildomi kursai Lietuvoje privalomi tik tiems, kam teisės atimtos — jie skirti teisių susigrąžinimui, o ne taškų nusibraukimui. Savanoriško taškų „deginimo” mechanizmo paprasčiausiai nėra.
Ar tai trūkumas? Ar tai laisve besimėgaujančių vairuotojų privilegija?
Lenkijoje kursai — ne galimybė, o industrija
Lenkiška patirtis rodo, kur eina sistema, kai taškų panaikinimui tampa lengvai prieinamas: vairuotojai naudojasi sistema kaip draudimu, o ne kaip paskata keisti elgesį. Taškai surenkasi — einama į kursus — ir ciklas kartojasi. Šios spragos uždarymas nuo birželio 3 d. yra tiesioginis atsakas į tai.
Lietuvoje tokio ciklo nėra, nes nėra ir taškų. Tačiau tai nereiškia, kad sistema yra tobula. Lietuvos baudos — vienos mažiausių regione. 12 eurų už 15 km/val. viršijimą greitkelyje — suma, kuri daugeliui vairuotojų neturi jokio prevencinio poveikio.
Ką reiškia birželio 3-ioji lietuviams, važiuojantiems per Lenkiją
Praktinis klausimas: jei Lietuvos vairuotojas važiuoja per Lenkiją ir viršija greitį daugiau nei 20 km/h — baudų taškai skiriami Lenkijos sistemoje. Kadangi Lietuva baudų taškų neseka, tiesioginės įtakos vairuotojo pažymėjimui Lietuvoje nebus. Tačiau bauda — sumokėti reikės. ES baudų vykdymo susitarimas leidžia Lenkijai baudoms išieškoti ir iš užsienio piliečių.
Todėl jei planuojate kelionę per Lenkiją po birželio 3-iosios — verta žinoti, kad ten 15 taškų už 51 km/h viršijimą reiškia beveik automatinį teisių sustabdymą. Lenkijoje teisių praradimas užsienio piliečiui techniškai sudėtingesnis, bet pati bauda — reali.
Lenkija reformuoja, Latvija jau turi — Lietuva stebi
Redakcijos vertinimu, diskusija apie baudų taškų sistemą Lietuvoje anksčiau ar vėliau taps neišvengiama. Latvija ją turi. Lenkija ją griežtina. Estija kompensuoja dydžiu. Lietuva kol kas pasitiki teisių atėmimu kaip pagrindiniu instrumentu — ir tai veikia, kai pažeidimas didelis. Bet mažų, sistemingų pažeidimų kontekste — kur vairuotojas viršija greitį reguliariai, bet niekada tiek, kad netektų teisių — trūksta akumuliacinio mechanizmo. Lenkijos reforma tai puikiai iliustruoja.
