Renkantis įmonės automobilį, iki šiol svarbiausia buvo kaina, lizingo įmoka, degalų sąnaudos ir aptarnavimo išlaidos. Nuo 2026 m. Lenkijoje prie šio sąrašo prisidėjo dar vienas parametras – CO₂ emisija. Ir ne kaip smulkmena: 94 proc. naujų automobilių ją viršija taip, kad patenka į žemiausią mokestinę pakopą.
Trys ribos vietoj dviejų
Dar 2025 m. Lenkijos verslininkai automobilius apskaitė pagal dvi pagrindines ribas: degalais varomiems – 150 tūkst. zlotų, elektromobiliams – 225 tūkst. zlotų. Nuo 2026 m., kaip informuoja Lenkijos finansų ministerija, atsižvelgiama ir į CO₂ emisiją, o ribų yra trys:
- Elektromobiliai ir vandeniliu varomi automobiliai – 225 tūkst. zlotų.
- Automobiliai, išmetantys mažiau nei 50 g CO₂/km – 150 tūkst. zlotų.
- Automobiliai, išmetantys 50 g CO₂/km ar daugiau – tik 100 tūkst. zlotų.
Į paskutinę grupę patenka dauguma benzininių, dyzelinių ir įprastų hibridinių automobilių. Praktiškai kuo aukštesnė riba, tuo didesnę brangesnio automobilio vertės dalį galima įtraukti į mokestinę apskaitą – todėl prieš pirkimą ar lizingą verta pasitikrinti pasirinkto modelio emisiją.
Skirtumas viename automobilyje viršija 11 tūkst. zlotų
Naujų taisyklių poveikį iliustruoja „Hyundai Tucson 1.6 HEV”, kurio vertė apie 161 tūkst. zlotų su PVM. „Money.pl” duomenimis, lizinguojant šį modelį, mokestinės naudos skirtumas tarp senų ir naujų taisyklių per 5 metus viršija 11 tūkst. zlotų (apie 2550 eurų). Anksčiau nauda galėjo siekti beveik 35 tūkst. zlotų, o po pakeitimų – beveik 24 tūkst. zlotų. Bet ar kiekvienas verslininkas gaus tokį pat rezultatą? Ne – jis priklauso nuo automobilio vertės ir finansavimo formos.
94 proc. naujų automobilių peržengia ribą
Žemiausia riba apima ne siaurą automobilių grupę, o didžiąją dalį naujų automobilių Lenkijoje. „Dziennik.pl” duomenimis, 2025 m. pirmoje pusėje 94,2 proc. šalyje registruotų naujų lengvųjų automobilių išmetė 50 g CO₂/km ar daugiau. Automobiliai, neviršijantys šios ribos, sudarė vos apie 0,7 proc. rinkos – kiek daugiau nei 2 tūkst. registracijų. Tai reiškia, kad daugumai įmonių prieinamų degalais varomų modelių taikomas būtent žemiausias, 100 tūkst. zlotų limitas.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui
Lietuva panašų principą įvedė dar anksčiau – nuo 2025 m. pelno mokesčio atskaitymai lengviesiems automobiliams siejami su CO₂ emisija, o didžiausia, iki 75 tūkst. eurų siekianti atskaitoma suma taikoma tik 0 g/km automobiliams, tai yra elektromobiliams. Kitaip tariant, Lietuvos verslininkai su emisija susieta atskaitymų logika gyvena jau metais ilgiau nei lenkai.
Sunku nepastebėti, kad abi šalys juda ta pačia kryptimi – mokestinė sistema vis atviriau skatina rinktis elektrinius įmonių automobilius, o degalais varomų automobilių mokestinė nauda palaipsniui mažinama. Lietuvos verslui Lenkijos pavyzdys – priminimas iš anksto pasitikrinti ne tik automobilio kainą, bet ir jo CO₂ emisiją bei realią atskaitomą dalį, o ne aiškintis to jau pasirašius lizingo sutartį.
Vis dėlto mažesnė emisija ne visada reiškia pigesnį pasirinkimą – prieš sprendimą verta palyginti kainą, lizingo įmoką, degalų ar elektros sąnaudas, draudimą ir aptarnavimą. Tik tada matyti, kiek automobilis iš tikrųjų kainuoja įmonei.
