„Peugeot 5008″ – automobilis, kurio CO2 išmetimai pakankamai maži, kad išvengtų įprasto ekologinio mokesčio. Bet Prancūzijoje jo pirkėjai vis tiek moka mokestį, siekiantį iki 6 100 eurų – vien dėl automobilio svorio. Būtent šis pavyzdys šiandien tapo simboliu diskusijai, ar Prancūzijos automobilių apmokestinimo sistema apskritai dar turi prasmę.
Rengiant 2027 m. biudžetą, ekologinis mokestis (malus) tapo vienu karščiausių diskusijų objektų. Sektoriaus atstovai vis garsiau kritikuoja sistemą, vadindami ją pernelyg sudėtinga, kartais nenuoseklia ir kenkiančia pačiai rinkai.
Ką siūlo automobilių pramonės atstovai
Prancūzijos nacionalinė automobilių federacija (FNA), dalyvaujanti derybose su finansų ministerija dėl 2027 m. biudžeto, ragina iš esmės pertvarkyti automobilių mokestį. Pirmasis siūlomas žingsnis – visiškas svorio mokesčio panaikinimas nuo 2027 metų.
Pramonės atstovų teigimu, šis mokestis šiandien baudžia būtent šeimynines ir elektrifikuotas transporto priemones – ypač įkraunamus hibridus, kurie laikomi pereinamuoju žingsniu link švaresnių variklių. „Peugeot 5008″ atvejis kaip tik tai ir iliustruoja: automobilis, kurio CO2 mokestis netaikomas dėl mažų išmetimų, vis tiek apmokestinamas vien dėl svorio.
CO2 mokesčio sudėtingumas – kitas ginčo objektas
Antra svarstoma sritis – CO2 mokesčio supaprastinimas. Šiuo metu jis sudarytas iš maždaug 90 pakopų, kurios reguliariai keičiasi – tai sukuria stabilumo ir aiškumo stoką. Federacija siūlo modelį, įkvėptą Ispanijos sistemos: paprastesnę, ilgalaikiškesnę mokesčių lentelę, kuri būtų labiau grindžiama automobilio verte, o ne vien išmetimais.
Kodėl reforma apskritai svarstoma
Už šių pasiūlymų slypi platesnis tikslas – atgaivinti smunkančią automobilių rinką. Šiuo metu Prancūzijoje parduodama apie 1,7 mln. automobilių per metus, o sektorius siekia grįžti prie 1,9 mln. iki 2029 m. Tam, pasak pramonės atstovų, būtina peržiūrėti mokesčių sistemą, kuri kai kuriems modeliams gali siekti net iki 80 000 eurų.
Kol kas tai tik pasiūlymai. Vyriausybei teks apsispręsti tarp kelių tikslų vienu metu: išsaugoti svarbias biudžeto pajamas, paremti automobilių parko atsinaujinimą ir tuo pat metu neatsisakyti aplinkosaugos tikslų.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvos taršos mokestis veikia visiškai kitu principu – jis skaičiuojamas pagal CO2 išmetimus (nuo 130 g/km benzininiams, nuo 115 g/km dyzeliniams automobiliams), o ne pagal transporto priemonės svorį. Tai reiškia, kad situacija, panaši į „Peugeot 5008″ atvejį Prancūzijoje – kai mažataršis automobilis vis tiek apmokestinamas dėl kitos priežasties – Lietuvoje šiuo metu neįmanoma.
Redakcijos vertinimu, Prancūzijos ginčas atskleidžia platesnę europinę problemą: kuo daugiau kriterijų mokesčių sistema bando derinti vienu metu – emisijas, svorį, kainą – tuo sunkiau ją padaryti nuspėjamą pirkėjui. Kitose ES šalyse, tokiose kaip Ispanija, jau bandoma pereiti prie paprastesnių modelių. Ar Lietuva ateityje seks šia kryptimi, priklausys nuo to, ar dabartinė, palyginti paprasta sistema išliks pakankama, augant elektrifikuotų automobilių daliai rinkoje.
