Greičio viršijimas Lietuvoje išlieka viena pavojingiausių vairavimo klaidų – ir tai rodo ne nuomonės, o statistika. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys ir vairuotojų apklausos atskleidžia, kad net „nedidelis“ greičio padidinimas gali smarkiai padidinti mirtinų eismo įvykių riziką. Galbūt šiemet į naujų metų pažadų sąrašą verta įtraukti paprastą, bet itin reikšmingą sprendimą: neviršysiu greičio ir taip saugosiu save bei aplinkinius.
Ką rodo naujausi TKA skaičiai apie avarijas Lietuvoje
TKA duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį (liepa–rugsėjis) Lietuvos keliuose fiksuota 4,6% daugiau eismo įvykių nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Augo ir sunkiausi rodikliai: žuvusiųjų skaičius padidėjo 4,5%, o sužeistųjų – 8,3%.
Per devynis praėjusių metų mėnesius – nuo sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos – registruoti 2 247 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 2 611 žmonių, o 93 žuvo. Tai nėra abstraktūs skaičiai – kiekvienas atvejis reiškia šeimas, nutrūkusias keliones, ilgalaikes traumas ir prarastą saugumo jausmą keliuose.
Kodėl greičio viršijimas vis dar yra pagrindinė žūčių priežastis
Ilgametė tendencija Lietuvoje išlieka nepakitusi: pagrindine žūčių keliuose priežastimi įvardijamas leistino greičio viršijimas arba važiavimas konkrečiai situacijai nesaugiu greičiu. Tai reiškia, kad pavojus slypi ne tik „viršijau 20 km/h“, bet ir „važiavau pagal leistiną, bet kelias buvo slidus, tamsu, prastas matomumas“.
Polinkį viršyti greitį patvirtina ir patys vairuotojai. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad 73% vairuotojų prisipažįsta viršijantys leistiną greitį. Pasak Giedriaus Petriko, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo, dalis vairuotojų nepakankamai rimtai vertina greičio įtaką avarijų pasekmėms: „Vairuotojai dažnai neįvertina, kokią didelę įtaką sunkioms eismo įvykių pasekmėms turi važiavimo greitis“.
Maži greičio pokyčiai – didelis poveikis rizikai
Vairuotojams kartais atrodo, kad keli kilometrai per valandą „nieko nekeičia“. Tačiau eismo saugos tyrimai rodo priešingai: greitis veikia riziką ne tiesiškai, o gerokai stipriau. Vadinamasis „galios modelis“ teigia, kad kiekvienas vidutinio važiavimo greičio padidėjimas 1% gali lemti mirtinų eismo įvykių rizikos padidėjimą 4%. O vidutinį greitį sumažinus 5%, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius gali sumažėti net iki 20%.
Vis dėlto naujesnėse gairėse pabrėžiama, kad ryšys tarp greičio ir avarijų pasekmių gali būti dar griežtesnis. „Kelių saugumo vadove“, parengtame remiantis naujausiais tyrimais (tarp jų – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų institucijų įžvalgomis), nurodoma, kad šis ryšys yra eksponentinis. Paprastai tariant: greičio pokyčiai ypač stipriai veikia sunkių ir mirtinų eismo įvykių baigtis, o net nedidelis pagreitėjimas gali turėti reikšmingą poveikį.
