Dyzelinas per daugelį metų buvo laikomas taupiu ir praktiniu pasirinkimu. Žemas suvartojimas, ilgas ridas — ir akcizų lengvatos tam tikrose šalyse. Prancūzija 2026 m. šią logiką apvertė: ekologinis mokestis perkant naują automobilį su dyzeliniu varikliu čia gali viršyti automobilio vertę. Ne metafora — skaičiai.
80 000 eurų mokestis: kas tai ir kaip tai veikia
Prancūzija nuo 2008 m. taiko ekologinį mokestį registruojant naujus automobilius. Idėja buvo paprasta: kuo daugiau CO₂ — tuo didesnė registracijos priemoka. Tačiau 2026 m. sistema tapo ženkliai griežtesnė.
Nuo šių metų sausio mokestis pradedamas skaičiuoti jau nuo 108 g CO₂/km pagal WLTP normą. Tai reiškia, kad priemoka gali paliesti net šeimyninius automobilius su benzininiais varikliais — ne tik galingiausius SUV. Minimali mokesčio suma šiame lygyje siekia 50 eurų, tačiau tarifai auga sparčiai: automobilius, išmetantiems 123 g/km, jau gresia 400 eurų priemoka.
Maksimali riba — 80 000 eurų. Ji taikoma automobiliams, kurių išmetimai viršija 193 g CO₂/km. Toks lygis pasiekiamas galingiausiuose SUV, limuzinuose ir sportiniuose modeliuose.
Konkretūs pavyzdžiai: „Škoda Octavia” su 2.0 TDI varikliu — 1 629 eurų mokestis pirkimo metu. „Peugeot 408″ benzininiu varikliu — nuo 1 276 iki 6 126 eurų, priklausomai nuo versijos ir patvirtintų išmetimų. Dar 2023 m. panašios emisijos praktiškai neturėjo finansinių pasekmių.
Svorio mokestis: papildomas smūgis tiems, kurių automobilis „per sunkus”
Prie ekologinio mokesčio 2026 m. prisijungė ir svoriu grįstas mokestis. Automobiliai, sveriantys 1 500 kg ir daugiau, moka papildomai — nuo 10 iki 30 eurų už kiekvieną kilogramą virš limito. Tai tiesiogiai patrenkia populiarius vidutinės klasės SUV, kurių masė dažnai viršija 1 600–1 800 kg.
Ar tikrai verta tokia politika? Prancūzija akivaizdžiai mano, kad taip — nes sistema veikia pagal principą „lazda ir morka”.
Elektromobilis su priemoka: iki 5 700 eurų, bet ne visiems
Tuo pačiu metu Prancūzija siūlo ženklias priemokas pirkant elektromobilius. Mažiausias pajamas gaunančios šeimos gali gauti iki 5 700 eurų valstybės paramos, vidutinės — iki 4 700 eurų, kiti pirkėjai — iki 3 500 eurų.
Tačiau sąlygos konkrečios: automobilis turi kainuoti mažiau nei 47 000 eurų ir sverti mažiau nei 2,4 tonos. Be to, premija netaikoma automobiliams, pagamintiems už ES ribų. Praktiškai tai reiškia, kad iš programos iškrenta keletas populiarių modelių — tarp jų Kinijoje gaminamas „MG 4″, „Tesla Model 3″ ir „Dacia Spring”.
Europa: kas jau įvedė, kas dar svarsto
Prancūzija nėra vienišas atvejis. Norvegijoje aukšti mokesčiai dyzeliniams ir benzininiams automobiliams lėmė tai, kad jau beveik 100 proc. naujai parduodamų automobilių yra elektriniai. Nyderlandai ir Danija taiko aukštas registracijos rinkliavas, tiesiogiai susietas su CO₂ išmetimais. Vokietijoje vis aktyviau diskutuojama apie papildomus mokesčius dideliems SUV.
Ir štai čia įsiterpia Lenkija — kaip kontrastas.
Lenkija ir Lietuva: panašus sprendimas, skirtingos priežastys
Gegužės 2026 m. Europos Komisija oficialiai patvirtino Lenkijos prašymą išbraukti iš Ekonomikos atkūrimo plano (KPO) tris mokesčius, susijusius su automobiliais su vidaus degimo varikliais: registracijos priemoką, metinį ekologinį mokestį ir papildomą mokestį įmonėms, turinčioms du ar daugiau automobilių. Vietoje jų Lenkija įsipareigojo investuoti 3 mlrd. zlotų į šilumos ūkio modernizavimą.
Analogiškas scenarijus — Lietuvoje. Abi šalys pasirinko tą pačią formulę: ne tiesioginiai mokesčiai vairuotojams, o investicijos į energetiką. Ar tai ilgalaikis sprendimas, ar tik atidėtas klausimas — laikas parodys.
Tuo metu Prancūzija rodo, kuo gali baigtis priešingas pasirinkimas — kai ekologinės ambicijos tampa automobilių kainų sąskaita.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos ir Lietuvos sprendimas išsaugoti vairuotojus nuo tiesioginių registracijos mokesčių yra suprantamas trumpuoju laikotarpiu — ypač kai dyzelinas ir taip brangsta dėl augančių akcizų. Tačiau Prancūzijos pavyzdys rodo, kad ES emisijų mažinimo logika anksčiau ar vėliau grįžta — ir tada mokesčiai gali būti ne laipsniški, o radikalūs.
