Kol JAV gamintojai mažina elektromobilių gamybą dėl sumažėjusių subsidijų ir infrastruktūros trūkumo, Azijoje elektrifikacijos tempai toliau spartėja. Viena iš įdomiausių naujienų – Japonijos IT bendrovė SCSK paskelbė žengianti į automobilių pramonę. Tai dar vienas ženklas, kad programinė įranga ir dirbtinis intelektas tampa esmine automobilių raidos kryptimi. Ši tendencija svarbi ir Lietuvai – mūsų naudotų automobilių rinka vis dažniau susiduria su programiškai valdomais automobiliais, kurių priežiūra reikalauja vis daugiau IT žinių.
SCSK pristatė elektromobilio koncepciją
Spalio pabaigoje Tokijuje vykusioje Japan Mobility Show 2025 parodoje SCSK pristatė visiškai veikiantį elektromobilio koncepcinį modelį, sukurtą vos per devynis mėnesius. Nors automobilis nebus gaminamas serijiniu būdu, jis demonstruoja įmonės galimybes kurti programiškai apibrėžtus automobilius (SDV – software-defined vehicles). Tokiuose automobiliuose didžiąją vertę kuria ne variklis ar kėbulas, o programinė įranga, leidžianti nuolat atnaujinti funkcijas nuotoliniu būdu.
Koncepte įdiegta personalizuota dirbtinio intelekto sistema, pritaikoma tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Įspūdingiausia detalė – 44,6 colio 8K raiškos ekranas, besitęsiantis nuo statramsčio iki statramsčio per visą prietaisų skydelį. Nors SCSK pati automobilių gaminti neketina, ji siekia bendradarbiauti su Japonijos automobilių gigantais, tokiais kaip Toyota ar Subaru, ir padėti jiems diegti pažangius IT sprendimus. Pagrindinis tikslas – parodyti, kad Japonijos įmonės gali kurti inovacijas taip greitai, kaip tai daro Kinijos gamintojai.
Kaip tai paveiks Lietuvą
Lietuvos automobilių rinka, kurioje dominuoja naudoti modeliai iš Vokietijos, Japonijos ir Pietų Korėjos, neišvengiamai pajus tokio pokyčio įtaką. Programiškai apibrėžti automobiliai – tai transporto priemonės, kurių veikimą daugiausia valdo programinė įranga, todėl vietos servisams teks prisitaikyti prie naujų diagnostikos reikalavimų. Tokie automobiliai jau dabar dažnai reikalauja internetinių atnaujinimų, gamintojo autorizacijos ar specializuotos programinės įrangos, todėl nepriklausomų servisų veikla gali brangti, o kvalifikuotų meistrų poreikis – augti.
Be to, dirbtinio intelekto sistemų integracija automobiliuose kelia naujų iššūkių ir teisiniam reguliavimui. Lietuvoje dar nėra aiškių KET ar ANK nuostatų, reglamentuojančių, pavyzdžiui, AI sprendimus dėl važiavimo režimo ar saugumo įspėjimų. Tačiau panašūs pokyčiai jau aptariami ES mastu, tad galima tikėtis, kad per artimiausius kelerius metus bus kuriamas teisinis pagrindas programiškai valdomiems automobiliams.
Ateities perspektyvos
SCSK pavyzdys rodo, kad automobilių pramonė tampa vis labiau tarpdisciplininė – jungianti IT, AI ir inžineriją. Lietuvai tai reiškia dvi kryptis: viena vertus, atsiveria naujos verslo nišos IT įmonėms, galinčioms kurti programinės įrangos sprendimus transportui; kita vertus, automobilių priežiūra taps brangesnė ir labiau skaitmenizuota.
Per artimiausią dešimtmetį mūsų keliuose daugės „programiškai apibrėžtų“ automobilių, kurių veikimas priklauso nuo gamintojo serverių ir atnaujinimų. Todėl Lietuvos vairuotojams verta pradėti domėtis ne tik variklio tipu ar kuro sąnaudomis, bet ir tuo, kokia operacinė sistema valdo jų automobilį.
Ką manote jūs? Ar norėtumėte vairuoti tokį automobilį? Pasidalykite nuomone komentaruose!
