Atvažiavau registruoti naudoto automobilio į „Regitrą” — viskas atrodė tvarkinga: techninė apžiūra galioja, dokumentai sudėti, VIN kodas sutampa. Bet registracijos specialistas sustojo ties ridos skiltimi ir paklausė: ar turite galimybę patvirtinti šiuos rodmenis iš kilmės šalies? Toks klausimas prieš kelerius metus čia skambėjo retai. Šiandien — vis dažniau. Ir tai ne atsitiktinumas.
Ridos klastojimas naudotų automobilių rinkoje lieka viena labiausiai paplitusių apgavysčių Lietuvoje. 2025 m. „carVertical” duomenimis, 21,2 proc. visų tikrintų „Toyota Prius” automobilių Lietuvoje turėjo suklastotą ridą — vidutiniškai nusuktą 139,6 tūkst. kilometrų. „Mercedes-Benz E-Class” atveju vidutinis sukimas siekė net 149,4 tūkst. km. Tai ne statistika apie užsienį — tai Lietuvos rinka šiandien.
Kodėl „Regitra” pradėjo tikrinti ridas atidžiau
Problema yra sisteminė. Šalys Europoje tarpusavyje nesikeičia ridos duomenimis automatiškai — kiekviena veda savo registrą, o naudotų automobilių kelias iš Vokietijos, Prancūzijos ar Nyderlandų į Lietuvą yra puiki proga odometrą „pakoreguoti” tarp sienos. Kai mašina kerta sieną, Lietuvos sistema dažnai mato tik naują pradžią — be istorinių ridos įrašų.
Būtent dėl to „Regitra” naudoja EUCARIS sistemą — europinę transporto priemonių ir vairuotojų duomenų bazę, kurioje Lietuva dalyvauja nuo 2002 metų. Per ją galima gauti informaciją apie automobilį iš kilmės šalies registracijos institucijų. Vien 2025 m. gruodžio mėnesį „Regitra” atliko beveik 100 papildomų užklausų į užsienį — siekdama patvirtinti pateiktų ridos duomenų tikrumą. Tai signalas: patikrinimų skaičius auga.
Kas atsitinka, kai EUCARIS duomenys nesutampa su pateikta techninės apžiūros pažyma arba jų tiesiog nėra? Vairuotojui siūlomi du keliai: atlikti naują techninę apžiūrą Lietuvoje — tai greičiausias sprendimas — arba laukti, kol „Regitra” tiesiogiai susisieks su kilmės šalies institucija. Antrasis variantas gali užtrukti gerokai ilgiau.
Kokie automobiliai patikrinami dažniausiai
Ar tikrai verta jaudintis dėl kiekvieno naudoto automobilio? Statistika sako — taip, ypač dėl kelių modelių.
Remiantis „carVertical” 2025 m. tyrimo duomenimis, kuriame analizuotos ataskaitos nuo 2025 m. sausio iki gruodžio, Lietuvoje labiausiai paplitęs ridos klastojimas — šiuose modeliuose:
- Toyota Prius — 21,2 proc. tikrintų automobilių su suklastota rida, vidutinis sukimas 139,6 tūkst. km
- Volvo V70 — 17,2 proc., vidutinis sukimas 128,2 tūkst. km
- Mercedes-Benz E-Class — 13,8 proc., vidutinis sukimas 149,4 tūkst. km
- Ford S-Max — vienas labiausiai „jauninamų” pagal faktinį sukimą, vidutiniškai 132,2 tūkst. km
Svarbu suprasti, kaip tai veikia: sukčiai importuoja automobilius iš vienos šalies į kitą ir pakeliui koreguoja odometrą. Kadangi šalys nesikeičia ridos duomenimis automatiškai, vietinė institucija dažnai nemato istorinių įrašų. Ir tai — ne tik senų automobilių problema. „carVertical” tyrimai rodo, kad klastojama ir 5 metų senumo modelių rida, tik nuo naujesnių automobilių sukama dažnai daugiau.
Ką dabar tikrina „Regitra” — ir ko ji negali pamatyti
„Regitra” prie registracijos tikrina ridos duomenis iš techninės apžiūros pažymos — tačiau šioje pažymoje privalo būti nurodytas tikslus VIN kodas, ridos rodmenys, nustatyti trūkumai, galiojimo laikas ir valstybinis numeris. Jei nors vienas iš šių elementų nesutampa — dokumentas gali būti atmestas.
Praktikoje problema kyla dažnai: automobilis nupirktas Vokietijoje, techninės apžiūros pažymoje — seni valstybiniai numeriai, o į Lietuvą jis atvažiuoja su tranzitiniais. Sistema tokį dokumentą traktuoja kaip netinkamą, net jei apžiūra galioja.
Bet yra ir kita pusė — ko „Regitra” pažymoje nematyti: ridos istorijos tarp techninių apžiūrų. Jei automobilyje buvo suktas odometras tarp dviejų apžiūrų, šis faktas oficialiai niekur neatsispindės. Čia EUCARIS sistema padeda tik iš dalies — ji matys apžiūrų momentų rodmenis, bet ne viską, kas vyko tarp jų.
Ką tai reiškia pirkėjui? Kad net ir sėkmingai užregistravus automobilį „Regitroje”, tai negarantuoja, jog rida tikra. Tai tik reiškia, kad dokumentai buvo tvarkoje.
Ką daryti prieš pirkimą — praktinis žingsnis po žingsnio
Kai sistema turi spragų, saugotis turi pats pirkėjas. Kelios konkrečios priemonės, kurios iš tikrųjų padeda:
Žingsnis pirmas — VIN tikrinimas „Regitros” puslapyje. Regitra.lt galima nemokamai patikrinti automobilį pagal VIN kodą, valstybinį numerį arba registracijos liudijimo numerį. Matysite savininkų skaičių, techninių apžiūrų istoriją Lietuvoje, areštus, įkeitimus. Tai užtrunka 2 minutes ir nieko nekainuoja.
Žingsnis antras — VIN ataskaita iš „carVertical” arba „AutoDNA”. Šios paslaugos kainuoja 10–30 eurų ir renka duomenis iš daugiau nei 1 000 šaltinių — techninių apžiūrų įrašų keliose šalyse, draudiminių įvykių, registracijos istorijos. Būtent čia matoma rida iš kelių šalių — ne tik paskutinė apžiūra. Jei matosi staigus ridos šuolis žemyn tarp dviejų įrašų — tai yra atsakymas.
Žingsnis trečias — patikrinkite techninės apžiūros pažymą prieš sandorį. Jei automobilis importuotas, paprašykite pažymos kopijos ir patikrinkite: ar VIN sutampa, ar numeriai atitinka, ar galiojimo data reali. Dokumentų neatitikimas „Regitroje” — jūsų problema, ne pardavėjo.
Ne vienas pirkėjas forumuose pasakojo tą pačią istoriją: mašina atrodė gerai, kaina adekvati, pardavėjas draugiškas. Problema išlindo tik po 20 000 km, kai variklį pradėjo reikėti taisyti pagal ridą, kuri realiai buvo dvigubai didesnė.
Registracija su užsienio techninės apžiūros dokumentais — ką svarbu žinoti
ES teisė numato, kad vienoje narėje atlikta techninė apžiūra pripažįstama ir kitose šalyse. Bet „Regitra” pabrėžia: tai nėra automatinis procesas. Dokumentas turi atitikti konkrečius reikalavimus, o duomenys — sutapti su EUCARIS sistema.
Jei pažyma neatitinka arba duomenys nepatvirtinami — dvi opcijos: greita (atlikti naują techninę apžiūrą Lietuvoje) arba lėta (laukti, kol „Regitra” susisieks su kilmės šalies institucija). Antrasis variantas gali trukti kur kas ilgiau — ir ne visada baigiasi sėkmingai, jei kilmės šalies sistema neatsako.
Matas Buzelis, „carVertical” automobilių rinkos ekspertas, tai formuluoja paprastai: „Automobilio ridos įrašai, apgadinimų duomenys, savininkų kaita ir kita pirkėjams svarbi informacija lieka nacionalinių institucijų ir privačių bendrovių duomenų bazėse. Šios informacijos pirkėjai pasiekti negali.” Ir tai yra esmė — sistema informaciją kaupia, bet ja nesikeičia.
Redakcijos vertinimu, tai yra struktūrinė ES naudotų automobilių rinkos problema: kiekviena šalis veda savo registrą, bet realaus automatinio ridos duomenų keitimosi tarp valstybių iki šiol nėra. Tol, kol tai neišspręsta, pirkėjas geriausiai apsisaugo pats — dar prieš pasirašydamas sutartį.
