Praėjusią savaitę Rusijoje Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnijoje buvo smogta du kartus per tris dienas. Sibiro degalinėse žmonės laukė eilėse iki 12 valandų. Irkutsko srities valdžia prie kilometrinių eilių pastatė mobiliuosius tualetus. Ir liepos 9 d. Rusija paskelbė: dyzelino eksportas — uždraustas.
Šalis, kuri dešimtmečius buvo viena didžiausių dyzelino eksportuotojų pasaulyje, dabar pati importuoja dyzeliną iš Indijos. Tai ne sankcijų rezultatas — tai Ukrainos dronų strategijos rezultatas.
Kaip Ukraina sustabdė Rusijos rafinavimo pramonę
Nuo 2026 m. kovo Ukraina intensyvino smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Birželį vien per mėnesį buvo smogta 11 naftos perdirbimo gamykloms. Tarp taikinių — Afipsko, Volgogrado, Riazanės, Samaros, Saratovo, Slavjansko ir Syzranės gamyklos. Tai sudaro beveik pusę visų Rusijos naftos perdirbimo įmonių.
Ukrainos strategija tiksli: pirmiausia taikosi į skystojo katalizinio krekingo įrenginius — tai naftos perdirbimo gamyklų „širdis”, kurios pakeitimas yra sudėtingas, brangus ir ilgalaikis procesas, paaiškino Norvegijos tarptautinių reikalų instituto (NUPI) Energetikos tyrimų centro vadovas Indras Overlandes.
Rezultatas: Ukrainos smūgiai sutrikdė maždaug trečdalį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Degalų deficitas apėmė 78 iš 85 Rusijos regionų. Daugiavalandės eilės — ne tik centrinėje Rusijoje, bet ir Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose.
Draudimas: ką tiksliai nusprendė Kremlius
„Šiandien įsigaliojo dyzelino eksporto draudimas, kuris leis padidinti tiekimą vidaus rinkai”, — per vyriausybės posėdį pareiškė vicepremjeras Aleksandras Novakas. Draudimas galios iki liepos 31 d. Didžiausi buvę Rusijos dyzelino importuotojai — Turkija ir Brazilija.
Tai ne pirmas tokio tipo žingsnis. Balandį buvo įvestas benzino eksporto draudimas, taip pat galiosiantis iki liepos pabaigos. Birželio pradžioje — visiškas aviacinio kuro eksporto draudimas iki lapkričio 30 d. Rusija vienu metu draudžia eksportuoti tris pagrindines kuro rūšis — tai precedento neturinti situacija šiuolaikinėje šalies istorijoje.
Novakas taip pat paskelbė, kad liepos mėnesį Rusija pradės importuoti naftos produktus ir didinti žemesnės ekologinės klasės degalų gamybą. Rusija priversta pirkti dyzeliną iš Indijos: parduodi naftą už tokią kainą, kokią tau moka, o perki už tiek, kiek iš tavęs paprašo, — apibūdino situaciją investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Putinas pripažino — bet pasiūlė „mini rafinerijas”
Vladimiras Putinas beveik prieš savaitę viešai pripažino, kad Ukrainos smūgiai sukėlė degalų trūkumą kai kuriuose regionuose. Tai reta Kremliaus vadovo nuolaida faktams. Tačiau jo siūlomas sprendimas — minirafinerijų tinklas — kelia ekspertų abejones.
„Gal verta apsvarstyti galimybę kurti plačią minirafinuojamųjų tinklą būtent dabar?” — paklausė Putinas. Ekspertai pažymi, kad minirafinuojamosios nepadengtų Rusijos vidaus paklausos ir reikalautų pereinamuoju laikotarpiu grįžti prie žemesnės kokybės kuro (AI-76 ir AI-80), kurį Rusija jau seniai buvo atsisakiusi. O prastesnio kokybės kuro poveikis — vyksta masinis variklių gedimas automobiliuose.
Tuo tarpu Rusijoje padaugėjo susirėmimų degalinėse: žmonės priversti valandas stovėti eilėse, kai kurie vairuotojai nevengia mosuoti kumščiais ir ginklais. Tai — ne propaganda. Tai socialinio nepasitenkinimo signalas, kurio Kremliui neįprasta viešai valdyti.
Ar tai paveiks degalų kainas Lietuvoje
Tiesioginio ryšio — nėra. Lietuva po 2022 m. sankcijų nebeimportuoja Rusijos degalų. Pagrindiniai tiekėjai — Lenkija, Latvija, Suomija ir kiti ES partneriai, dirbantys su Skandinavijos bei Vidurio Rytų nafta.
Tačiau netiesioginis poveikis galimas: pasaulinė dyzelino paklausa auga, kai stambus eksportuotojas iškrenta iš rinkos net laikinai. Turkija ir Brazilija, praradusios Rusijos tiekimą, ieškos alternatyvų — tai spaudžia globalias dyzelino kainas aukštyn. LEA duomenimis, liepos pradžioje Lietuvoje dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 1,46 €/l — lygis, kuris nesikeičia žymiai, bet rinkos turbulencija gali tai pakeisti.
Redakcijos vertinimu, Rusijos degalų krizė iliustruoja strateginę pažeidžiamybę, kurios šalis ilgai negalėjo sau leisti pripažinti: didžiausia naftos gamintoja pasaulyje pasirodė nesugebanti apsaugoti savo energetikos infrastruktūros nuo dronų kampanijos. Tai keičia ne tik Rusijos vidaus politiką — tai keičia geopolitines energetikos diskusijas Europoje.
Kas toliau
Liepos 31 d. — formali draudimo pabaigos data. Tačiau naftos perdirbimo gamyklų remontas užtruks mėnesius, ne savaites. Tikėtina, kad draudimas bus pratęstas — kaip jau nutiko su ankstesniais benzino eksporto apribojimais, kurie buvo pratęsti ne kartą.
Rusijos vairuotojai jau bando išspręsti problemą patys: dirbtuvės, montuojančios SGD sistemas, turi pilnas užsakymų knygas, o laukimo laikas išaugo iki dviejų mėnesių. Tai ne laikinas sprendimas — tai ženklas, kad rusai ruošiasi ilgam.
