Pati Vokietijos pasienio kontrolė daugeliui vairuotojų trunka vos kelias sekundes. Tačiau didžiausias pavojus slypi kilometrus anksčiau – ten, kur eismas netikėtai iš greitkelio tempo pereina į visišką sąstingį. Nauji duomenys rodo, kaip dažnai būtent toje vietoje nutinka nelaimės, o labiausiai išsiskiria du Nyderlandų greitkeliai – A1 ir A12.
Ką rodo skaičiai
Nyderlandų žiniasklaidos prašymu kelių tarnyba „Rijkswaterstaat“ ištyrė avarijų skaičių paskutiniuose aštuonių link Vokietijos vedančių greitkelių kilometruose. Penkiuose iš jų Vokietija vykdo pasienio kontrolę. Pagal šį skaičiavimą, 2025 m. užfiksuotų avarijų skaičius šiuose penkiuose keliuose vidutiniškai buvo 250 % didesnis nei 2023 m. Trijuose tirtuose pasienio keliuose be kontrolės panašaus šuolio nepastebėta.
Ryškiausiai išsiskiria A1 ir A12: pirmajame avarijų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 8 iki 42, antrajame – nuo 22 iki 82. Kartu paėmus, tai reiškia šuolį nuo 30 iki 124 avarijų – daugiau nei keturis kartus.
Prie šių skaičių svarbu pridurti ir esminę išlygą. Visa lentelė, tikslūs kelio ruožai bei naudota avarijų registracija nebuvo paskelbti viešai. „Rijkswaterstaat“ taip pat įspėja, kad ne kiekvienas eismo įvykis registruojamas, o metų palyginimus dėl registravimo pokyčių reikia vertinti atsargiai. Skaičiai rodo stiprią tendenciją, bet neįrodo, kad kiekvieną atskirą susidūrimą sukėlė būtent pasienio kontrolė.
Kodėl smūgis įvyksta ten, kur prasideda spūstis
Kontrolė vykdoma prie pat sienos ar iškart už jos, tačiau pasekmės pajuntamos anksčiau. Eismui tenka lėtėti, juostos jungiamos, o sunkvežimiai spūsties gale sustoja visiškai. Vairuotojai, nesitikintys spūsties, tuos paskutinius automobilius kartais pastebi per vėlai. Pagal surinktus duomenis, daugiausia daugėja būtent galinių susidūrimų – kai atvažiuojantis automobilis rėžiasi į priekyje stovinčio galą.
Nyderlandų vyriausybė saugumo problemą pripažino dar gegužę. Ministras nurodė, kad būtent A1 ir A12 keliuose susidaro spūstys, priklausomai nuo dienos ir laiko siekiančios maždaug iki 30 minučių vėlavimo. Vyriausybės vertinimu, tai, kad Vokietija tikrina prie pat sienos, neigiamai veikia tiek eismo pralaidumą, tiek saugumą.
Žuvusieji, kurių priežastys dar tiriamos
2024 m. rugsėjį ir spalį prie De Lutte du vairuotojai žuvo atsitrenkę į sunkvežimių galus – abiem atvejais toje vietoje buvo susidariusi spūstis dėl pasienio kontrolės. 2026 m. balandžio 25 d. A12 kelyje prie Babbericho grandininėje avarijoje, kurioje dalyvavo septynios transporto priemonės, žuvo dar vienas žmogus. Praėjus dešimčiai dienų prie De Lutte žuvo furgono vairuotojas, atsitrenkęs į spūstyje stovėjusio sunkvežimio galą.
Vis dėlto formuluotė čia svarbi. Šie mirtini įvykiai nutiko spūstyse, susidariusiose prie pasienio kontrolės, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad teisiškai nustatyta, jog būtent kontrolė buvo vienintelė kiekvieno įvykio priežastis – dalies atvejų aplinkybes policija tebetiria.
Ką tai reiškia iš Lietuvos keliaujančiam vairuotojui
Lietuvos vairuotojai per Vokietiją keliauja itin dažnai, tad ši situacija aktuali ne vien vietiniams. Vokietija Europos Komisijai pranešė, kad prie visų savo sienų ketina tikrinti mažiausiai iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Pagal ES taisykles vidinės sienų kontrolės turėtų būti kraštutinė priemonė – laikina, būtina ir proporcinga, tačiau sprendimą jas įvesti priima pati valstybė narė.
Redakcijos vertinimu, papildomi ženklai gali padėti anksčiau pamatyti artėjančią spūstį, bet nepašalina pačios vietos, kurioje eismas priverstas lėtėti. Praktinis patarimas paprastas: važiuodami link Vokietijos, eismo situaciją pasitikrinkite dar gerokai prieš sieną, sekite kintamų ženklų rodomą greitį (jis viršesnis už stacionarų ženklą), o netikėtai atsidūrę spūsties gale – trumpam įjunkite avarinius žibintus, kad įspėtumėte iš paskos atvažiuojančius.
