Nyderlanduose nuo gegužės kelių pakraščiuose atsirado kamerų, kurios nefotografuoja greičio – jos klausosi. Roterdame testuojama sistema fiksuoja transporto priemones, viršijančias 80 decibelų, o Prancūzijoje panaši technologija jau veikia ir baudžia – 135 eurų už kiekvieną pernelyg garsų pravažiavimą. Antraštės apie „karą“ benzininiam varikliui skamba dramatiškai, bet realybė konkretesnė: triukšmo kameros, kurios per artimiausius metus pasklis po visą Europą.
Prancūzija rodo pavyzdį, Nyderlandai seka
Prancūzijos sistema, pravarde vadinama „radar sonore“, veikia keliuose miestuose – Paryžiuje, Tulūzoje, Nicoje. Riba – 85 decibelai (A), o viršijimas registruojamas automatiškai, be pareigūno įsikišimo. Pernai viena tokia kamera Paryžiuje užfiksavo 90,4 decibelo pravažiavimą – vaizdo įraše pažeidėją žymi raudonas taškas, o bauda keliauja tiesiai paštu. Nyderlandų bandymas kol kas švelnesnis: valstybiniai numeriai vaizdo įrašuose dar užtušuojami, baudos neskiriamos – tikrinamas tik sistemos patikimumas. Panašūs eksperimentai vyksta Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Bet ar tikrai kalbama apie variklio tipą, o ne apie tai, kaip juo naudojamasi?
Kodėl „karas“ skelbiamas ne visiems benzininiams varikliams
Straipsnio antraštė – provokacija, ne tikslus aprašymas. Sistemos nebaudžia paprasto sedano, važiuojančio pagal taisykles. Jos gaudo modifikuotus duslintuvus, sportinius automobilius ir motociklus su nuimtais katalizatoriais – dažniausiai benzininius, nes tiek tiuningo kultūra, tiek dauguma sąmoningai „garsiai“ parduodamų modelių yra kilusios iš šio segmento. Elektromobiliui tiesiog nėra ko slopinti.
Galima ir nenusipirkti garsaus duslintuvo. Galima ir nesitikėti, kad niekas nepastebės.
Techninė problema – ne mažesnė nei teisinė: kai eismas tirštas, sistema turi atskirti, kuri transporto priemonė iš kelių šaltinių iš tikrųjų viršijo ribą. Prancūzijoje tam naudojami keli mikrofonai ir kameros, veikiantys kartu – panašiai, kaip greičio matavimo sistemos naudoja kelis jutiklius vienam pažeidėjui patvirtinti.
Lietuva: nuo rankinio matavimo prie automatinių radarų
Lietuvoje triukšmingo automobilio vairuotojui gali grėsti bauda pagal ANK 48 straipsnį – nuo 100 iki 600 eurų už pirmą pažeidimą, pakartotinį – iki 1 000 eurų su privaloma techninės apžiūros galiojimo panaikinimu. Bet tai vis dar priklauso nuo pareigūno su matuokliu rankose: 2023 m. Vilniaus kelių policija per tokį reidą per dvi valandas patikrino 18 automobilių ir apsiribojo perspėjimais.
Automatika artėja ir čia. Seimo narys Artūras Zuokas jau yra pateikęs pataisas, leidžiančias įrengti stacionarius ir mobilius garso matavimo įrenginius keliuose – panašiai kaip Prancūzijoje. Siūlomos baudos kuklesnės, 50–100 eurų, o įsigaliojimo data – 2027 m. sausis. Pataisose minima ir antra radarų funkcija – esą tie patys įrenginiai galėtų padėti aptikti dronus ar kitus oro objektus grėsmės atveju. Bet apie tai – jau kitas straipsnis.
Viešoje diskusijoje pasiūlymas sutiktas nevienareikšmiškai – LRT skiltyje pasirodžiusiame komentare abejota, ar miesto triukšmo problemą tikrai verta sprendinėti tuo pačiu įrenginiu, kuris planuojamas oro gynybai. Sunku nepastebėti, kad Lietuva čia kartoja jau matytą scenarijų: technologija Vakarų Europoje išbandoma metų metus, o čia diegiama tik po to, kai kaimynės jau turi statistiką rankose. Kol pasiūlymas keliauja per Seimo komitetus, Prancūzijos vairuotojai jau moka.
Per kelis metus garso kameros greičiausiai taps tokia pat kasdienybe kaip greičio matuokliai – iš pradžių kelios dešimtys taškų, paskui šimtai visoje Europoje. Ir jei 2027 m. sausio data pasitvirtins, pirmoji sąskaita už pernelyg garsų duslintuvą Lietuvoje gali ateiti paštu anksčiau, nei daugelis tikisi.
