Susitarimas pasirašytas 2025 m. vasarą. ES jį vykdo. JAV prekybos pasiuntinys susitiko su Europos komisaru — ir dar prieš kelias dienas neiškėlė jokių priekaištų. O penktadienį Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social” paskelbė: didins muitus ES automobiliams iki 25 proc. Pagrindimas? ES nesilaiko susitarimo. Kokio būtent — nepatikslino.
Europietiški automobiliai ir jų dalys šiuo metu į JAV patenka su 15 proc. muito — tai žemiau daugelio kitų prekybos partnerių lygio. Dabar Trumpas siekia tą skaičių pakelti iki 25 proc. Ir tai ne teorija: BMW, Mercedes-Benz, Volkswagen ir Porsche akcijos jau reagavo smukdamos nuo 0,4 iki 2,6 proc. iš karto po pranešimo.
Kas iš tikrųjų stovi už šio sprendimo
Europos Komisijos atstovas spaudai Thomo Regnier’as kategoriškai atmetė Trumpo kaltinimus: ES vykdo visus susitarimo įsipareigojimus pagal savo įprastas teisėkūros procedūras ir nuolat informuoja JAV administraciją apie šį procesą. JAV prekybos pasiuntinys Jamiesonas Greeras kiek kitaip apibrėžė problemą: teigė, kad ratifikavimo procesas ES pusėje buvo „labai lėtas”.
Bet čia svarbi detalė: dar prieš savaitę, susitikdamas su ES komisaru Marošu Šefčovičiumi Vašingtone, JAV pusė neiškėlė jokių konkrečių pretenzijų dėl susitarimo vykdymo. Po kelių dienų — padidintų muitų grasinimas. Tokia derybų logika verslo pasaulyje paprastai vadinama kitaip nei prekyba.
Ar tik dėl automobilių? Greičiausiai ne. Trumpo žingsniai sutapo su jo atakos prieš Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą dėl Irano klausimo — ir vėlesniu pareiškimu, kad JAV išves bent 5 000 karių iš Vokietijos. Ekonominis spaudimas čia aiškiai susietas su politiniu.
Vokietijai smogta stipriausiai — bet ne jai vienai
Vokietija 2024 m. eksportavo 450 000 automobilių į JAV — tai didžiausia dalis viso ES eksporto į tą rinką. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad 25 proc. muitas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti Vokietijos ekonomikai iki 15 mlrd. eurų produkcijos praradimo. Ilgesnėje perspektyvoje — galbūt ir 30 mlrd. eurų.
Bet štai klausimas, kuris mažai figūruoja pagrindinėse antraštėse: ar tai išskirtinai vokiška problema? Tikrai ne.
Vengrija, kur veikia daugybė vokiečių gamyklų, pajus poveikį tiesiogiai per gamybos apimčių mažėjimą. Lenkija, kuri yra didžiulė automobilių komponentų tiekėja vokiečių ir prancūzų gamintojams, irgi atsidurs problemų zonoje. O Lietuva šioje grandinėje dalyvauja per savo pramoninius ryšius su Lenkija ir tiesioginę priklausomybę nuo Vakarų Europos automobilių pramonės konjunktūros.
Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (EAMA) 2025 m. duomenimis, JAV yra antroji pagal dydį ES naujų automobilių eksporto rinka po Jungtinės Karalystės — daugiau nei penktadalis ES automobilių keliavo būtent ten. Sumažėjusi paklausa reiškia sumažėjusią gamybą, o sumažėjusi gamyba — mažiau komponentų užsakymų iš Lenkijos ir kitų tiekėjų.
ES: rami, bet pasiruošusi
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakartojo paprastą tiesą: „Susitarimas yra susitarimas” — ir ES jo laikosi. EK priminė, kad 2025 m. liepą jau buvo parengtas JAV prekių sąrašas, prieš kurį galima imtis atsakomųjų priemonių, jei derybos žlugtų.
ES prekybos komisaras Šefčovičius antradienį Paryžiuje turėjo derybas su JAV prekybos pasiuntiniu G7 ministrų susitikimo paraštėse — ieškodamas diplomatinio sprendimo. Bet diplomatija reikalauja abiejų pusių noro.
Tuo tarpu automobilių gamintojų vadovams — BMW, Mercedes, Stellantis, Renault, Volkswagen — tenka spręsti beveik neįmanomą uždavinį: planuoti investicijas ir gamybos apimtis situacijoje, kai partnerio pozicija gali pasikeisti per vieną Twitter įrašą. Kaip vieną iš pagrindinių problemų paminėjo olandų „Autovisie” žurnalas: tokiomis sąlygomis neįmanoma kurti ilgalaikės strategijos. O tai kainuoja — ne tik pinigus, bet ir darbo vietas.
Kuo tai baigsis?
Scenarijai — nuo derybų iki muitų karo — išlieka atviri. Jei 25 proc. muitas įsigaliotų, Europa tikriausiai imtųsi atsakomųjų priemonių prieš JAV prekes. Abipusis muitų karo eskalavimas reikštų brangimą abiejose Atlanto pusėse: brangesnės ES mašinos Amerikoje, brangesnė JAV produkcija Europoje. Vartotojai — ir ten, ir čia — visa tai mokėtų iš savo kišenių.
Ir tai — ne tik apie automobilius. Tai signalas apie tai, kaip atrodo prekyba pasaulyje, kur susitarimai galioja tol, kol tai patogu.
Redakcijos vertinimu, šis Trumpo žingsnis demonstruoja, kad susitarimas su Vašingtonu šiuo metu nėra jokia apsauga — o tik derybų pradžia. Europos automobilių pramonė, kuri jau ir taip susiduria su elektromobilių perėjimo sunkumais ir kinų konkurencija, dabar turi tvarkyti ir dar vieną frontą. Galima tikėtis, kad ES atsakas bus formuluojamas apdairiai — tačiau aiškiai.
