Birželio 26 d. Ukrainos Aukščiausioje Radoje registruotas įstatymo projektas Nr. 15358, kuriuo siūloma įvesti administracinę atsakomybę vairuotojams, kurių transporto priemonės viršija leidžiamą triukšmo lygį. Siūlymas nėra precedentas – panašios normos galioja daugelyje ES valstybių. Tačiau vienas jo elementas tikrai išsiskiria: baudų dydis priklausys nuo to, ar šalyje galioja karinė padėtis.
Ką siūlo įstatymo projektas
Projektu siūloma į Ukrainos administracinių nusižengimų kodeksą įtraukti naują straipsnį – 121-4. Baudos skirsis priklausomai nuo situacijos ir pažeidimo kartotiškumo. Taikos metu už pirmą pažeidimą grėstų 8 500 hrivnų (apie 167 eurų), už pakartotinį – 17 000 hrivnų (apie 333 eurai). Karo metu tos pačios sumos padvigubėja: 17 000 ir 34 000 hrivnų (apie 333 ir 667 eurų atitinkamai). Be to, pakartotinis pažeidimas karo sąlygomis galėtų kainuoti ir vairuotojo teises – nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pirmuoju atveju protokolą rašytų Nacionalinė policija, pakartotinis atvejis patektų į teismą. Draudimas galioti tik gyvenvietėse — automobilių sporto renginiai ar motovaržybos už jų ribų šio įstatymo poveikio nepatirtų. Atskiros normos numatomos nakties laikui nuo 22 iki 8 valandos.
Garso lygio standartus per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti atitinkamos ministerijos. Vykdymui planuojama įdiegti garso įrašymo galimybę turinčias kameras — autoriai teigia, jog tai sumažins korupcijos riziką ir žmogiškąsias klaidas.
Kodėl karo metu bauda dvigubai didesnė
Projekto autoriai pateikia konkrečią priežastį: garsūs variklių ir išmetimo sistemų garsai miestuose primena bepiločių orlaivių (dronų) ūžesį. Tai atitraukia kariuomenę ir pareigūnus, kurie privalo reaguoti į oro pavojų signalus. Kitaip tariant, modifikuotas išmetimas ar tyčia triukšmingas variklis karo sąlygomis kelia ne tik triukšmo taršos, bet ir operatyvinę riziką.
Šis argumentas gali atrodyti neįprastai — tačiau jis logiškas toje tikrovėje, kurioje šalis gyvena jau ketvirtus metus.
Ką tai reiškia ir ar tai paveiks Lietuvą
Šiuo metu įstatymo projektas tebesvarstomas keliuose Aukščiausiosios Rados komitetuose — teisėsaugos, transporto, sveikatos, biudžeto ir kt. Iki balsavimo dar gali praeiti savaičių ar mėnesių.
Lietuvos vairuotojams tiesiogiai šis projektas negresia. Tačiau panašios tendencijos stebimos ir ES kontekste — keli miestai Vokietijoje ir Italijoje jau taiko garso kameras triukšmingoms transporto priemonėms fiksuoti. Lietuvoje transporto priemonės triukšmo lygis tikrinamas privalomosios techninės apžiūros metu: jei variklis ar išmetimo sistema modifikuota ir viršija normas, techninė apžiūra neišduodama.
Ukrainos pavyzdys rodo, kad triukšmo reguliavimas automobilių sektoriuje po truputį juda iš techninio reikalavimo į aktyviai baudžiamą sritį. Europos Sąjungoje ši logika stiprėja.
