Lietuvos transporto sektoriui, jau ne vienerius metus susiduriančiam su profesionalių vairuotojų trūkumu, bręsta svarbūs pokyčiai. Prezidentūros inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektas XVP-1714 numato naują požiūrį į terminuotai Lietuvoje dirbančius užsieniečius, tačiau galutinė tvarka dar nėra patvirtinta.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys atkreipia dėmesį, kad reformos kryptis vežėjams yra palanki, tačiau jos reali nauda priklausys nuo galutinės įstatymo redakcijos.
Vyriausybė reformos krypčiai iš esmės pritaria
Projektas juda pirmyn – Vyriausybė jo krypčiai iš esmės pritaria, tačiau kartu siūlo korekcijų ir papildomų saugiklių. Tai svarbu transporto bendrovėms, kurios dėl vairuotojų trūkumo nemažą dalį darbuotojų samdo iš trečiųjų šalių.
Viena svarbiausių projekto idėjų – aiškiau atskirti terminuotą darbą Lietuvoje nuo ilgalaikės imigracijos. Praktikoje šios situacijos gali būti labai skirtingos.
Pavyzdžiui, tarptautinių reisų vairuotojas gali atvykti į Lietuvą dirbti dvejiems metams, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis planuoja čia nuolat gyventi ar kurti ilgalaikį gyvenimą. Todėl siūloma sukurti atskirą terminuoto darbo leidimo mechanizmą.
Kodėl tai ypač svarbu Lietuvos vežėjams?
Lietuvos kelių transporto sektorius yra itin priklausomas nuo tarptautinės darbo rinkos. Įmonėms trūkstant vietinių vairuotojų, darbuotojai iš trečiųjų šalių tapo svarbia sektoriaus darbo jėgos dalimi.
Tačiau jų įdarbinimą apsunkina migracijos procedūros, dokumentų reikalavimai ir besikeičiantis reguliavimas. Naujas terminuoto darbo leidimas galėtų sukurti aiškesnį mechanizmą tais atvejais, kai darbuotojas į Lietuvą atvyksta konkrečiam ir ribotos trukmės darbui.
Advokato Egidijaus Langio vertinimu, „atskiras terminuoto darbo leidimas gali tapti labai reikalingu instrumentu tiek vežėjams, tiek kitoms darbuotojų trūkumą patiriančioms verslo šakoms“.
Dokumentų klaidos nebeturėtų automatiškai kainuoti darbuotojo
Verslui aktualus ir siūlymas Migracijos departamentui iš anksto peržiūrėti pateikiamus prašymus. Tai leistų anksčiau pastebėti formalius dokumentų trūkumus ir suteikti galimybę juos ištaisyti.
Tokio mechanizmo nauda paprasta: įmonė neturėtų prarasti suplanuoto darbuotojo vien dėl techninės ar formalios klaidos, kurią galima operatyviai ištaisyti.
Transporto sektoriuje tai ypač aktualu, nes vieno vairuotojo įdarbinimo procesas gali būti susijęs ne tik su migracijos procedūromis, bet ir su darbo organizavimu, maršrutų planavimu bei kitais administraciniais veiksmais.
Tačiau atsiranda nauja problema – darbuotojo priklausomybė nuo vieno darbdavio
Viena daugiausia klausimų keliančių projekto dalių susijusi su galimybėmis keisti darbdavį arba darbo funkciją. Siūloma, kad terminuoto darbo leidimą turintis užsienietis negalėtų dirbti keliems darbdaviams ar laisvai keisti savo darbo funkcijos.
Valstybės pozicija suprantama: institucijos turi žinoti, kokiam darbui ir pas kokį darbdavį žmogus atvyko. Vis dėlto realiame versle situacijos nėra statiškos.
- Įmonės gali būti reorganizuojamos.
- Darbuotojo funkcijos gali pasikeisti.
- Darbo santykiai gali nutrūkti ne dėl darbuotojo kaltės.
- Darbdavys gali nutraukti veiklą arba sumažinti darbuotojų skaičių.
Jeigu žmogaus teisė likti ir dirbti Lietuvoje būtų pernelyg stipriai susieta su viena konkrečia bendrove, sistema galėtų sukelti problemų ne tik darbdaviui, bet ir pačiam darbuotojui.
Teisininkai mato ir galimą konfliktą su ES taisyklėmis
Diskusija nėra vien ekonominė. Seimo Teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį ir į galimus kai kurių projekto nuostatų suderinamumo su Europos Sąjungos Vieno leidimo direktyva klausimus.
Vienas svarbiausių aspektų – darbuotojo galimybė tam tikromis sąlygomis pakeisti darbdavį ir jo teisinė padėtis netekus darbo. Todėl galutinėje įstatymo redakcijoje reikės suderinti Lietuvos migracijos kontrolės tikslus su ES teisėje numatytomis darbuotojų garantijomis.
Pasak E. Langio, šias projekto vietas svarstymo metu būtina išspręsti itin tiksliai, kad lankstesnę sistemą kurianti reforma pati netaptų naujų teisinių problemų šaltiniu.
Lietuvių kalbos A2 lygis – dar vienas diskusinis klausimas
Kitas svarbus klausimas – lietuvių kalbos reikalavimai. Ilgą laiką Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracija ir valstybinės kalbos mokėjimas yra suprantamas valstybės tikslas.
Tačiau siūlymas A2 lygio lietuvių kalbos reikalavimą taikyti jau nuo antro leidimo kelia praktinių klausimų būtent tarptautinio transporto sektoriuje.
Tarptautinių reisų vairuotojas didelę darbo laiko dalį gali praleisti kitose Europos valstybėse. Todėl, E. Langio vertinimu, verta įvertinti, ar vienodas kalbos reikalavimas skirtingų profesijų darbuotojams būtų proporcingas ir realistiškai įgyvendinamas.
Vežėjams svarbiausia bus ne reformos pavadinimas
Migracijos politika turi suderinti kelis skirtingus interesus. Valstybei svarbi nacionalinio saugumo kontrolė, migracijos valdymas ir ilgalaikė užsieniečių integracija. Verslui tuo metu reikia pakankamai darbuotojų ir prognozuojamų jų įdarbinimo taisyklių.
Transporto sektoriuje ši pusiausvyra ypač svarbi. Pernelyg liberali sistema gali kelti migracijos kontrolės rizikų, tačiau pernelyg griežtas reguliavimas gali dar labiau paaštrinti vairuotojų trūkumą ir sumažinti Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą.
„Jeigu po visų saugiklių terminuoto darbo leidimas taps toks pat sudėtingas ir nelankstus darbdaviui kaip dabartinė sistema, būsime pakeitę ne migracijos politiką, o tik leidimo pavadinimą“, – apibendrina advokatas Egidijus Langys.
Švęsti dar anksti – tai kol kas tik projektas
Svarbiausia detalė Lietuvos vežėjams – aptariami pakeitimai dar nėra galutinė galiojanti tvarka. Projektas tebėra teisėkūros procese, todėl atskiros jo nuostatos gali keistis.
Galutinį reformos poveikį bus galima vertinti tik tuomet, kai paaiškės, kokie apribojimai, išimtys ir saugikliai liks priimtame teisės akte.
Vis dėlto pati kryptis transporto verslui suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Jei terminuoto darbo leidimas iš tiesų taps paprastesniu ir lankstesniu instrumentu, jis galėtų padėti spręsti vieną įsisenėjusių Lietuvos vežėjų problemų – profesionalių vairuotojų trūkumą.
Kaip vertinate siūlomus pokyčius? Ar nauja tvarka realiai palengvintų vairuotojų įdarbinimą Lietuvos transporto įmonėse? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
