Lietuvoje yra kelių, kurie žemėlapyje pažymėti kaip valstybinės reikšmės magistralės, o realybėje — tai pagrindinė miestelio gatvė, kurioje stovi parduotuvė, mokykla ir autobuso stotelė. „Via Lietuva” tokius ruožus iki šiol tvarkė pagal tas pačias taisykles kaip greitkelius — ir gyventojai tai jausdavo kiekvieną dieną. Šiemet pirmą kartą situacija keičiasi.
10 mln. € — ir pirmą kartą tikslingai
„Via Lietuva” 2026 m. skiria apie 10 mln. eurų 43,4 km valstybinės reikšmės kelių ruožų atnaujinimui — bet išskirtinai tiems, kurie eina per miestus ir miestelius. Darbus planuojama atlikti 39-iose Lietuvos savivaldybėse iki metų pabaigos.
Tai pirmas kartas, kai valstybinė kelių įmonė įgyvendina tikslinius remonto projektus būtent per gyvenvietes einančioms trasoms — atskirdama jas nuo magistralinių kelių. Anksčiau šios kategorijos keliai patekdavo į bendrą remonto eilę kartu su greitkeliais ir rajoniniais keliais.
Kur konkretiai dirbs
Tarp šiemet planuojamų atnaujinti ruožų — gatvės Utenoje, Lentvaryje, Kaišiadoryse, Tauragėje, Betygaloje ir Kavarske. Ilgiausias numatytas remontuoti ruožas — Kavarske (Anykščių r.), kur bus atnaujinta daugiau nei 2,6 km dangos.
Ruožai buvo atrinkti pagal kelis kriterijus: kelio dangos būklė, gyvenvietės požymis, savivaldybė ir ruožo ilgis. Tai reiškia, kad į sąrašą pateko ne tie keliai, kurie yra svarbiausi pagal eismo intensyvumą, o tie, kurių būklė buvo kritinė ir kurie tiesiogiai aptarnauja kasdienius gyventojų poreikius.
Ką tiksliai tvarkys — ir ką tai duos vairuotojui
Darbų apimtis — asfaltbetonio sluoksnio atnaujinimas, provėžų šalinimas ir konstrukcijų pažeidimų taisymas. Tai nėra pilna gatvės rekonstrukcija — tai dangos atnaujinimas, kuris pratęsia infrastruktūros tarnavimo laiką ir panaikina smulkius, bet pastovius pažeidimus.
Praktinis efektas vairuotojui: lygesnė danga tiesiogiai mažina automobilio pakabos ir padangų nusidėvėjimą. „Via Lietuva” skaičiuoja, kad kokybiška danga taip pat sumažina degalų sąnaudas ir triukšmą gyvenamosiose zonose — abi pasekmės tiesiogiai veikia ir vairuotojo piniginę, ir miestelio gyventojų kasdienybę.
Kodėl tai svarbu ilgesniu laikotarpiu
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių tinklas siekia apie 21 000 km — ir nemažą jo dalį sudaro kaip tik tokie per gyvenvietes einantys ruožai, kurie administraciniu požiūriu priklauso valstybei, bet funkciškai yra savivaldybių gatvės. Atsakomybės riba tarp „Via Lietuva” ir savivaldybių šiose vietose ilgus metus buvo neaiški.
Šiais metais pradėta programa gali tapti precedentu: jei 10 mln. € tikslinė investicija duos rezultatų iki metų pabaigos, tikėtinas panašios praktikos tęsimas ir kituose biudžetiniuose cikluose. 39 savivaldybės — beveik visa Lietuva. Tai signalas, kad regionų infrastruktūra pradedama vertinti kitaip nei magistralės.
