Vokietijos automobilių pramonę sukrėtė dar vienas didelis smūgis: bendrovė „Kiekert AG“, daugiau nei prieš pusę amžiaus išradusi centrinio užrakto sistemą, paskelbė nemokumą. Kadaise inovacijų simboliu buvusio tiekėjo žlugimas rodo, kaip geopolitinė įtampa ir priklausomybė nuo Kinijos kapitalo keičia Europos automobilių tiekimo grandinę. Lietuvai pasekmės apima nuo naudotų automobilių rinkos iki remonto dirbtuvių išlaidų.
Kas nutiko Vokietijoje?
„Kiekert AG“, kurios būstinė yra Heiligenhauze, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, paskelbė nemokumą. Vokietijoje gresia apie 700 darbo vietų, nors bendrovės dukterinės įmonės Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir kitose Europos dalyse toliau veikia. Įmonė, kurios užraktų sistemos montuojamos į daugiau nei 100 pasaulinių prekių ženklų transporto priemones, tapo dar viena tarptautinių prekybos konfliktų auka.
Kodėl bankrotas?
Pagrindinis bendrovės akcininkas nuo 2012 m., Kinijos „Lingyun Group“, nukentėjo nuo JAV tarifų. Tai nutraukė prieigą prie finansavimo ir Amerikos rinkų. JAV klientai nutraukė sutartis, kredito reitingų agentūros sumažino „Kiekert“ reitingą, o bankai atsisakė teikti tolesnes paskolas. Neturint naujo kapitalo, restruktūrizavimas tapo vienintele galimybe.
Pasekmės Europos automobilių pramonei
„Kiekert“ žlugimas pabrėžia gilesnį trapumą: Vokietijos tiekėjai, anksčiau laikyti nepajudinamais, yra pažeidžiami išorinių politinių ir finansinių sukrėtimų. Lūžtant pasaulinėms tiekimo grandinėms, automobilių gamintojai susiduria su didesnėmis sąnaudomis ir sumažėjusiu lankstumu. Mažesnės ES valstybės narės, kurios priklauso nuo eksporto arba komponentų gamybos, pajus šiuos pokyčius.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors nemokumo procedūros tik prasideda, Lietuvos vairuotojai ir įmonės nėra apsaugoti. Poveikis gali būti toks:
- Naudotų automobilių importas: Kadangi centrinis užraktas yra standartinė beveik visų šiuolaikinių transporto priemonių įranga, daugelyje importuotų naudotų automobilių yra „Kiekert“ sistemos. Trumpalaikis poveikis bus minimalus, tačiau ateinančiais metais atsarginių dalių kainos gali kilti.
- Remonto dirbtuvės ir atsarginės dalys: Jei restruktūrizavimas nepavyks, dirbtuvėse Lietuvoje gali atsirasti originalių dalių trūkumas arba didesnės jų kainos, todėl mechanikai ir automobilių savininkai gali rinktis atsargines dalis.
- Įspėjimas pramonės atstovams: Lietuvos įmonės, tiekiančios laidų jungtis, plastiką ar mažesnius komponentus Vakarų Europos gamykloms, taip pat gali susidurti su rizika, jei dėl tiekėjų bankrotų sumažės užsakymų.
Eksperto nuomonė
„Kiekert atvejis iliustruoja, kaip priklausoma nuo pasaulinių kapitalo srautų tapo Europos automobilių pramonė“, – pažymi Vokietijos prekybos analitikas Markusas Feldmannas. „Tokioms šalims kaip Lietuva, kurios importuoja daug naudotų transporto priemonių, grandininis poveikis gali būti didesnės techninės priežiūros išlaidos per kelerius metus.“
Vairuotojų požiūris Lietuvoje
Kasdieniams automobilių savininkams ši istorija primena, kad remonto išlaidos ir dalių prieinamumas priklauso ne tik nuo vietos paklausos ar degalų kainų. Pasauliniai prekybos ginčai gali greitai pasiekti vietinius autoservisus. Jei žlugs daugiau tiekėjų, Lietuvos vairuotojams gali tekti mokėti didesnes sąskaitas už būtiniausius komponentus.
- „Kiekert AG“ bankrotas yra ne tik Vokietijos problema – tai signalas apie Europos sąlytį su prekybos karais ir Kinijos kapitalu.
- Lietuvių automobilių savininkams trumpalaikis poveikis yra nedidelis, tačiau ilgalaikė rizika apima didesnes remonto išlaidas ir ribotą prieigą prie originalių dalių.
- Pramonei šis atvejis yra įspėjimas: mažos ekonomikos, susietos su Europos tiekimo grandinėmis, turi ruoštis išoriniams sukrėtimams.
Ką manote? Ar Lietuva turėtų skatinti daugiau vietinių atsarginių dalių alternatyvų, kad sumažintų priklausomybę nuo pasaulinių tiekėjų? Pasidalinkite savo nuomone žemiau.
