Vokietija jau seniai laikoma Europos automobilių sektoriaus pramonine širdimi. Tačiau nauji Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) apklausos duomenys rodo, kad pasitikėjimas sektoriaus viduje sparčiai silpnėja. Nemaža dalis gamintojų ir tiekėjų persvarsto investicijas, kurios iš pradžių buvo planuojamos Vokietijoje. Lietuvos vairuotojams ir tiekėjams, glaudžiai susijusiems su Vokietijos rinka, šis pokytis gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Investicijų planai įšaldomi, nes didėja struktūrinis spaudimas
Sausio mėnesį VDA atlikta 124 įmonių apklausa rodo, kad 72 % respondentų planuoja atidėti, perkelti ar atšaukti investicijas, kurios iš pradžių buvo skirtos Vokietijai. Iš jų 28 % ketina visiškai perkelti investicijas į užsienį, 19 % planuoja visiškai atšaukti projektus, o 25 % siekia juos atidėti.
Pagrindiniai šio pokyčio veiksniai yra ekonominiai, o ne laikini
- 87 % įmonių nurodo blogėjančias pramonės sąlygas Vokietijoje.
- Didelės energijos kainos išlieka pagrindine našta, palyginti su pasauliniais konkurentais.
- Didėjantis biurokratinis sudėtingumas didina veiklos riziką.
- Reguliavimo spaudimas, ypač su klimatu susiję reikalavimai, didina dar didesnį netikrumą.
Tai nėra trumpalaikė reakcija į rinkos svyravimus. Pramonės atstovai teigia, kad struktūriniai sąnaudų trūkumai silpnina Vokietijos, kaip gamybos centro, poziciją.
Užimtumo sumažėjimas atspindi gilesnį restruktūrizavimą pagrindinėse grupėse
Pasekmės jau matomos darbo rinkoje. Apklausos duomenimis, 64 % įmonių Vokietijoje praėjusiais metais sumažino darbuotojų skaičių, o 49 % tęs darbuotojų mažinimą 2026 m. Didelio masto restruktūrizavimo planai pagrindinėse automobilių pramonės grupėse, įskaitant „Volkswagen“, pabrėžia, kad sektorius išgyvena strateginį pertvarkymą, o ne laikiną sulėtėjimą.
Lietuvai tai svarbu, nes daugelis vietos tiekėjų yra integruoti į Vokietijos gamybos grandines. Bet koks ilgalaikis Vokietijos produkcijos mažėjimas gali turėti įtakos komponentų užsakymams, logistikos apimtims ir ilgalaikėms tiekėjų sutartims.
ES klimato politikos korekcijos neatkūrė pasitikėjimo
Nors Europos Komisija neseniai sušvelnino tam tikrus CO₂ tikslus iki 90 % mažinimo lygio ir atidėjo visišką vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių uždraudimą, pramonės lyderiai teigia, kad tai iš esmės nepagerino konkurencingumo. VDA prezidentė Hildegard Müller perspėjo, kad nesiėmus skubių politinių veiksmų, nuosmukis gali tapti negrįžtamas.
Kompensacinės priemonės, tokios kaip ES reikalavimai mažai anglies dioksido išskiriančio plieno gamybai, daugelio įmonių laikomos papildomais sąnaudų sluoksniais, o ne palengvinimu. Pramonės požiūriu, vien tik reguliavimo sušvelninimas nekompensuoja aukštų energijos kainų ir struktūrinių trūkumų.
Investicijų dėmesys perkeliamas į Jungtines Valstijas ir Kiniją
Nors kai kurios įmonės vis dar planuoja plėstis Europos Sąjungoje (18 %), didesni investiciniai ketinimai nukreipti į Jungtines Valstijas (28 %) ir Kiniją (22 %). Šios rinkos suvokiamos kaip siūlančios labiau nuspėjamas energijos sąnaudas, pramonės paskatas arba greitesnius reguliavimo procesus.
Tai nebūtinai reiškia, kad Vokietija per naktį praras savo automobilių pramonę. Tačiau laipsniškas kapitalo išlaidų perskirstymas per ateinantį dešimtmetį galėtų pakeisti tiekimo grandines. Su Vokietijos gamyba susijusioms Lietuvos įmonėms gali tekti atidžiai stebėti diversifikacijos strategijas.
Ilgalaikis klausimas yra apie konkurencingumą, o ne protekcionizmą
VDA pabrėžia, kad konkurencingumo atkūrimas turėtų būti svarbesnis už protekcionistinę „Pagaminta Europoje“ politiką. Diskusijos vis labiau sutelkiamos į tai, ar Europa gali suderinti klimato ambicijas su pramonės tvarumu neperkeldama investicijų į užsienį.
Vairuotojams tiesioginis poveikis gali būti nematomas. Tačiau laikui bėgant gamybos geografijos pokyčiai gali turėti įtakos transporto priemonių kainoms, modelių prieinamumui ir tiekėjų tinklams visoje Europoje. Kiek tvarus yra dabartinis Europos pramonės kelias siekiant išlaikyti tiek klimato tikslus, tiek gamybos pajėgumus?
