Vokietijos automobilių sektorius, ilgą laiką laikomas Europos ekonomikos varikliu, išgyvena vieną tamsiausių laikotarpių. Per pastaruosius dvejus metus darbą neteko apie 55 000 darbuotojų, o prognozės rodo, kad iki 2030 m. šis skaičius gali pasiekti 100 000. Masiniai atleidimai iš tiekėjų, tokių kaip „Bosch“, „Continental“ ir „ZF Friedrichshafen“, kartu su atleidimais iš darbo tokiuose milžinuose kaip „Volkswagen“ ir „Porsche“, atskleidžia gilią struktūrinę krizę. Lietuvai, kuri labai priklauso nuo Vokietijos naudotų automobilių rinkos ir atsarginių dalių tiekimo, pasekmės gali būti reikšmingos.
Kas vyksta Vokietijoje?
Europos automobilių pramonės širdis patiria precedento neturintį spaudimą. Keletas pagrindinių įvykių paaiškina nuosmukį:
- „Bosch“: planuoja iki 2030 m. sumažinti 13 000 darbo vietų, daugiausia Štutgarto-Feuerbacho (3 500), Šviberdingeno (1 750), Homburgo (1 250) gamyklose ir uždaryti Vaiblingeno (560) gamyklą.
- „Continental“, „Schaeffler“, „ZF Friedrichshafen“: visos paskelbė apie didelio masto atleidimus iš darbo pagal restruktūrizavimo programas.
- „Volkswagen Group“: iki 35 000 darbo vietų gresia pavojus, nes sumažėjusi gamyba ir didėjančios išlaidos.
- „Porsche“ ir „Ford“: abi mažina veiklą, užsimindamos apie sunkesnius laikus.
Kodėl taip vyksta?
Priežastys yra ciklinės ir struktūriniai:
- Mažėjanti naujų automobilių paklausa visoje Europoje.
- Didėjančios energijos ir darbo sąnaudos Vokietijoje.
- Didelė konkurencija iš Kinijos, ypač elektromobilių segmente.
- Didžiulės investicijos į elektromobilumą, kurios dar neatsipirko.
- Struktūriniai pokyčiai: elektromobilių gamybai reikia gerokai mažiau darbo jėgos, palyginti su vidaus degimo varikliais varomomis transporto priemonėmis.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors atleidimai vyksta užsienyje, jų poveikis pasiekia ir Lietuvą:
- Naudotų automobilių rinka: Vokietijos gamykloms mažinant gamybą, į naudotų automobilių rinką gali patekti daugiau neparduotų naujų automobilių, o tai trumpuoju laikotarpiu sumažins kainas. Lietuva, importuojanti tūkstančius transporto priemonių iš Vokietijos, iš pradžių galėtų pasinaudoti mažesnėmis kainomis.
- Remonto dirbtuvės ir dalių tiekimas: Sumažėjusi tiekėjų, tokių kaip „Bosch“ ir „Continental“, gamyba kelia grėsmę atsarginių dalių prieinamumui. Lietuvos autoservisams gali būti ilgesnis pristatymo laikas ir didesnės svarbiausių komponentų kainos.
- Darbo rinka: Tūkstančiai Vokietijos automobilių gamyklose dirbančių vokiečių gali susidurti su sumažintomis darbo valandomis arba darbo vietų praradimu, o tai paveiktų pinigų perlaidas ir užimtumo saugumą.
- Poveikis politikai: Vokietijos lobizmas ES dėl švelnesnių vidaus degimo variklių (ICE) draudimų gali paveikti Lietuvos transporto politiką, potencialiai pailgindamas benzininių ir dyzelinių transporto priemonių eksploatavimo laiką.
Eksperto įžvalga
„Vokietijos automobilių pramonė išgyvena didžiausią transformaciją per dešimtmečius“, – sako automobilių analitikas Jensas Mülleris. „Elektrifikacija ir skaitmeninimas suteikia galimybių, tačiau kartu mažina tradicinę darbo jėgą. Nuo importo priklausomoms šalims, tokioms kaip Lietuva, ateinantys penkeri metai bus žymūs automobilių kainų ir remonto išlaidų nepastovumu.“
- Vokietijos automobilių pramonė traukiasi, jau atleista dešimtys tūkstančių žmonių, o ateityje planuojama atleisti dar daugiau žmonių.
- Lietuvai tai gali reikšti pigesnį importą trumpuoju laikotarpiu, tačiau brangesnį remontą ir dalis ilguoju laikotarpiu.
- Politikos pokyčiai Vokietijoje taip pat gali turėti įtakos pačios Lietuvos strategijai dėl hibridinių, elektromobilių ir vidaus degimo variklių atsisakymo.
Ką manote? Ar Lietuva turėtų ruoštis didesnėms remonto išlaidoms ir labiau pasikliauti hibridiniais automobiliais, ar labiau siekti elektromobilių infrastruktūros? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose.
