Langų nuvalymas ir sniego valymas nuo automobilio užtrunka tik apie 10 minučių. Ar per tiek laiko gali įšilti ant laisvų apsukų veikiantis variklis? Dauguma šiuolaikinių variklių negali! Dar daugiau: esant dideliems šalčiams dyzelinis variklis nepasiekia darbinės temperatūros net po valandos darbo be apkrovos!
Tačiau daug kas priklauso nuo variklio konstrukcijos. Senesni varikliai, ypač benzininiai, „gamino“ daug šilumos ir gana greitai įkaisdavo. Šiuolaikinių variklių naudingumo koeficientas yra didesnis, todėl jie mažiau degalų degimo metu gautos energijos paverčia šiluma, kurią variklis panaudoja savo paties šildymui ir automobilio salono šildymui. Šiuolaikinių dyzelinių variklių efektyvumas yra didžiausias, todėl jie įkaista lėčiausiai. Yra ir kita priklausomybė: tai variklio dydis. Kuo didesnis varančiojo agregato darbinis tūris, tuo daugiau šilumos galima panaudoti, be kita ko, automobilio salonui šildyti. Taip pat skaitykite: „Ką daryti, kai užšalo langų apiplovimo skystis?“.
Ilgalaikis darbas naudojant prisodrintus mišinius – žudikas varikliui
Bet kokiu atveju, užvedę variklį žemoje temperatūroje ir palikę jį veikti tuščiąja eiga, priverčiame jį ilgą laiką veikti naudojant prisodrintą mišinį. Dalis degalų nuteka cilindrų sienelėmis į tepalo karterį – taip pat, kaip ir dyzeliniuose varikliuose, kai dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtre dega suodžiai – ir tai vienodai taikoma tiek dyzeliniams, tiek benzininiams varikliams, kai automobilis šildomas šaltu oru. Kuo daugiau degalų yra alyvoje, tuo labiau mažėja jos klampumas ir ji mažiau apsaugo variklį nuo perkrovų. Žinoma, per vieną sezoną taip nesugadinsime savo automobilio variklio, tačiau reguliariai kartodami šią klaidą, lemiame greitesnį variklio nusidėvėjimą. Kuo daugiau šaltų užvedimų, tuo blogiau.
Kaip saugiai paruošti automobilį kelionei?
Pirma, pasirūpinkite matomumu. Langai, bent jau priekiniai ir šoniniai, turi būti nuvalyti nuo ledo. Taip pat skaitykite: „Ar priekinis stiklas užšalo iš vidaus? Sužinokite, kaip galite to išvengti“.
Antra, nuvalykite sniegą nuo stogo. Jei sniegas nuo automobilio (o kartais ir ledas) nukrenta ant ko nors važiuojant, galime turėti daug daugiau bėdų nei tik baudą.
Trečia, užveskite variklį ir važiuokite. Kada pradėti važiuoti? Jei automobilis važiuoja ir variklis neskleidžia jokių nepageidaujamų garsų – iš karto! Praktiškai kai kuriuose varikliuose purkštukai šiek tiek prisipildo oro, kituose – hidrauliniai vožtuvų čiaupai prisipildo per kelias sekundes, o kol tai įvyksta, jie girgžda. Kad alyva pasiektų visus tepimo taškus variklyje, net ir nenaujame, prireikia ne daugiau kaip kelių sekundžių. Praėjus šiam laikui, bet koks delsimas pradėti važiuoti nebepateisinamas. Taip pat skaitykite: „Šaltyje išsikrovė akumuliatorius? Papasakosime, kaip užvesti variklį nuo laidų ir nieko nesugadinti“.
Kaip šildyti automobilį per šalčius?
Automobilis turėtų būti šildomas iki darbinės temperatūros važiuojant. Tačiau verta laikytis kelių taisyklių:
- Ypač kai šalta, reikėtų vengti važiuoti mažomis apsukomis. Negalima važiuoti tokiomis žemomis apsukomis, kad automobilio transmisija ir variklis ar net visas automobilis vibruoja!
- Taip pat reikėtų vengti didelių sūkių dažnių, artimų maksimaliam sūkių dažniui.
- Pirmąjį kilometrą ar du važiuokite šiek tiek didesniu, maždaug 3000 aps/min. greičiu.
- Siekiant pagreitinti variklio įšilimą, jį galima papildomai įkrauti įjungus elektros energijos vartotojus, pavyzdžiui, galinio stiklo, veidrodėlių, sėdynių ar vairo šildymą.
- Nuo pirmųjų važiavimo sekundžių bent dalis oro srauto turėtų būti nukreipta į priekinį stiklą. Jei tai padarysime vėliau, kai iš ventiliacijos angų jau veržiasi karštas oras, užšalęs priekinis stiklas patirs terminį šoką – jis gali net skilti!
- Jei aušinimo skysčio temperatūros matuoklis krinta automobiliui stovint prie šviesoforo, tai normalu ir taip yra dėl didelio variklio efektyvumo, kuris išskiria nedaug šilumos – vien salono šildymui reikia daugiau, nei variklis gali „pagaminti“ stovint prie šviesoforo ir dirbant tuščiąja eiga.
Kodėl vieni automobiliai turi efektyvų šildymą, o kiti – ne?
Tiesa, yra net modernių, taupiai degalus naudojančių dyzelinių variklių, kurie, nepaisant didelio šalčio, gali per trumpą laiką efektyviai sušildyti didelio visureigio ar furgono saloną. Tačiau šią „momentinę“ šilumą pagamina ne variklis – tokių stebuklų nebūna! Paprasčiausiai daugelyje automobilių, ypač aukštesnės klasės arba didelės įrangos versijų, po variklio dangčiu yra gamykloje sumontuoti šildytuvai – dažnai tai vidaus degimo varikliai, veikiantys tokiu pat principu kaip ir gamykloje įrengtas „webasto“. Jei tokio įrenginio nėra, mažas, ekonomiškas variklis žiemą neužtikrina šiluminio komforto, o sustojus prie šviesoforo ne tik nukrenta temperatūros rodmuo, bet ir atvėsta salonas. Tai nėra gedimas – šis tipas jį turi!
