Jei stovite prieš „zebrą“, o pėsčiasis dar perėjoje, tik jau priešpriešinėje juostoje, kantrybė senka greitai. Ypač kai už nugaros kažkas nekantriai sumirksi tolimosiomis šviesomis. Pajudėti dabar ar palaukti, kol žmogus pasieks šaligatvį? Spalį temsta vis anksčiau, perėjose pėsčiuosius pastebėti sunkiau, tad šis klausimas kyla beveik kiekvieną vakarą.
Kelių eismo taisyklės į jį atsako gana tiksliai. Lemia ne tai, kur yra šaligatvis, o tai, kurioje juostoje yra pėsčiasis ir ar jūsų pajudėjimas priverčia jį keisti žingsnį.
KET 32 punktas: lemia jūsų eismo juosta
Pagrindinė nuostata – KET 32 punkte. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos. Draudimas galioja ir tada, kai už perėjos yra kliūtis, pavyzdžiui, grūstis, dėl kurios tektų sustoti pačioje perėjoje.
Taisyklė nereikalauja laukti, kol pėsčiasis pasieks priešingą kelio pusę. Tačiau ji turi ir antrą pusę. KET 3.2 papunktis „duoti kelią“ apibrėžia kaip reikalavimą sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Jei pėsčiasis, išgirdęs pajudantį automobilį, pagreitina žingsnį ar sustoja, kelias jam neduotas.
Kai juostų daugiau nei viena
Plačioje gatvėje situacija sudėtingesnė. Pagal KET 30 punktą prie nereguliuojamos perėjos vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, įžengusį į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą. Jei pėsčiasis dar tik eina gretima juosta jūsų link, jis netrukus bus jūsų juostoje. Važiuoti negalima.
Dažnai pamirštamas ir KET 31 punktas. Jei prieš perėją sustojo ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, vairuotojas privalo sustoti ir vėl pajudėti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti ar sukelti pavojų. Stovintis automobilis gali visiškai užstoti vaiką ar žemo ūgio žmogų.
Kada pajudėti, jei pėsčiasis dar perėjoje
Ramiai pajudėti galima tada, kai pėsčiasis jau paliko jūsų juostą, tolsta nuo jos ir jūsų judėjimas jam niekaip neturi įtakos. Pavyzdžiui, jis jau perėjo kelio vidurį ir eina į tolimąjį šaligatvį. Tokiu atveju stovėti, kol jis užlips ant bordiūro, taisyklės nereikalauja.
Kas bent kartą stovėjo prieš perėją su pypsinčiu automobiliu už nugaros – tas supranta. Tokią akimirką paskubėti labai lengva. O jei pėsčiasis lėtas, su vežimėliu ar ramentais, ir dar tik baigia eiti per jūsų juostą? Tada laukiate, kiek reikia, nes vertinamas ne jūsų laikas, o jo saugumas.
Žalias šviesoforas pareigos nepanaikina
Reguliuojamoje perėjoje dažnai manoma, kad viską sprendžia šviesoforas. KET 28 punktas sako kitaip: kai signalas leidžia važiuoti, vairuotojas vis tiek privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Sukant sankryžoje į dešinę ar kairę, KET 27 punktas papildomai įpareigoja praleisti pėsčiąjį, kuris įžengė į juostą, žengia į ją arba stovi prie pat jos ir laukia galimybės įžengti.
Atskira taisyklė galioja asmeniui su regos negalia, signalizuojančiam balta lazdele. Pagal KET 35 punktą jį privaloma praleisti visur, net ir ten, kur perėjos nėra.
Kokia bauda gresia pagal ANK
Atskiro pažeidimo „per anksti pajudėjus nuo perėjos“ ANK neišskiria. Tokie atvejai vertinami pagal ANK 417 straipsnį, o kuri jo dalis bus pritaikyta, priklauso nuo konkrečios situacijos:
- ANK 417 str. 1 d. – vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas (išskyrus 4 dalyje nurodytas pareigas): bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- ANK 417 str. 4 d. – nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles: bauda nuo 60 iki 90 eurų. Pagal to paties straipsnio 8 dalį už šį pažeidimą gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki šešių mėnesių.
Tikėtina, kad sustojus ir pajudėjus per anksti situacija bus vertinama pagal pirmąją dalį. Jei perėja pravažiuojama visai nestabdant, kai pėsčiasis dar jūsų juostoje, kalbama jau apie ketvirtąją dalį ir galimą teisės vairuoti atėmimą. Laimėtos kelios sekundės, o kaina – iki pusmečio be vairavimo.
Pėsčiasis irgi turi pareigų
Pirmumas perėjoje nereiškia, kad pėsčiajam leidžiama viskas. Pagal KET 44 punktą į važiuojamąją dalį jis gali įžengti tik įvertinęs atstumą iki artėjančių transporto priemonių bei jų greitį ir įsitikinęs, kad tai saugu, o telefonas tuo metu neturėtų atitraukti jo dėmesio. KET 45 punktas draudžia važiuojamojoje dalyje delsti ar stoviniuoti, o 48.4 papunktis – išeiti iš už stovinčios transporto priemonės neįsitikinus, kad neartėja transportas.
Jei toks pėsčiojo pažeidimas sukelia pavojingą situaciją, kai kitas eismo dalyvis priverstas staigiai keisti greitį ar kryptį, ANK 428 str. 2 d. numato baudą nuo 30 iki 50 eurų. Vis dėlto vairuotojo pareigų tai nesumažina. KET 30 punktas reikalauja imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui. Rudenį perėją apžvelgti sunkiausia, todėl verta prisiminti, kokias šviesas įjungti lyjant.
Prieš pajudant nuo perėjos – trys klausimai sau
- Ar pėsčiasis jau išėjo iš mano juostos ir tolsta nuo jos?
- Ar matau visą perėją ir jos neužstoja gretimoje juostoje sustojęs automobilis?
- Ar galiu pajudėti taip, kad pėsčiajam nereikėtų paspartinti žingsnio, sustoti ar keisti krypties?
Jei bent į vieną klausimą atsakymas „ne“ ar „nežinau“, palaukite dar kelias sekundes. Už nugaros pypsinčio automobilio vairuotojas baudos už jus nesumokės.
