Degalinėje pistoletas automatiškai sustoja — ir daugelis iš mūsų tą sekundę dar kartą paspaudžia rankeną: „dar truputį”. Atrodytų nekaltas įprotis. Bet kuro sistema tame papildomame litre mato visai ką kita.
Tiesą sakant, klaidos su kuro baku dažnai nesusijusios su greičiu ar pažeidimais — jos susijusios su tuo, kaip vairuotojas elgiasi degalinėje. Ir dvi priešingos klaidos — per pilnas ir per tuščias bakas — gali baigtis tuo pačiu: servisas, sąskaita, nusivylimas.
Kodėl pistoleto sustojimas yra signalas, o ne kvietimas pildyti toliau
Šiuolaikiniuose automobiliuose kuro bake yra du vožtuvai. Pirmasis — avarinės saugos elementas: avarijos metu jis užkerta kelią degalams išsipilti. Antrasis — ventiliacinis: jis reguliuoja slėgį bake ir neleidžia susidaryti per aukštam garų spaudimui.
Kai degalų siurblys automatiškai sustoja, tai reiškia, kad bakas pasiekė saugų lygį — ne geometrinį maksimumą, o inžinerinį. Vieta virš to lygio skirta degalų garams ir termiškai išsiplėtusiems degalams, ypač vasarą.
Jei vairuotojas priveria daugiau degalų, skystis gali pasiekti ventiliacinį vožtuvą. Kai kuras prasiskverbia pro šį vožtuvą, jis patenka į anglinį filtrą — komponentą, kuris skirtas tik garams, ne skysčiui. Užtvindytas aktyvuotos anglies filtras sugenda. Jo keitimas, priklausomai nuo automobilio modelio, kainuoja nuo 100 iki 300 eurų, dar neskaitant darbo.
Vasarą šis pavojus dvigubai didesnis: degalai šilumoje plečiasi. Automobilis, kurio bakas iki viršaus pripildytas ir paliktas saulėje, spaudimą kuria pats iš savęs — be jokio papildomo pildymo.
Kitas kraštutinumas: kuro siurblys ir tuščias bakas
Priešinga klaida — važiuoti su minimalia kuro rodykle — daro žalą kitaip, bet taip pat tikrai. Kuro siurblys šiuolaikiniuose automobiliuose yra įmontuotas tiesiogiai bake ir aušinamas pačiu kuru. Kai degalų lygis krenta žemai, siurblys pradeda traukti karštą orą — ir perkaista greičiau nei turėtų.
Servisų patirtis rodo: reguliariai važinėjantys su beveik tuščiu baku vairuotojai kuro siurblio gedimo tikimybę didina ženkliai. Benzininio siurblio remontas Lietuvos servisuose kainuoja 59–79 eurų, keitimas — nuo 100 iki 300 eurų. Dyzeliniams automobiliams skaičiai kitokie: aukšto slėgio siurblio remontas prasideda nuo 120–250 eurų, o aukšto slėgio sistemoms — nuo 180 eurų.
Prie to prisideda ir kuro filtras: žemame lygyje kuras nusineša nuosėdas iš bako dugno tiesiai į filtro akutes. Filtras kemšasi, slėgis sistemoje krenta. Ir tai vėl reiškia servisą.
Ar tai reiškia, kad reikia važiuoti tik su pilnu baku? Ne. Bet servisų rekomendacija yra aiški: neileisti kuro lygiui nukristi žemiau ketvirtadalio.
Trys praktinės taisyklės degalinėje
Daugelis iš mūsų tai darė nesusimąstydami: važiuodami su raudona indikatorine lempute, o degalinėje — pildydami iki pat viršaus „kad nerūpėtų”. Abu variantai yra du kraštutinumai, kurių kuro sistema nemėgsta.
Pirma: kai pistoletas sustoja — sustokite ir jūs. Automobilis pats žino, kiek galima įpilti. Papildomi du šūviai po automatinio sustojimo yra tiesus kelias į anglinį filtrą.
Antra: vasarą ypač svarbu nepildyti iki absoliutaus maksimumo — ir po pildymo nepalikti automobilio tiesioginėje saulėje ilgam. Šiluma plečia degalus, o ta plėtra turi kur eiti.
Trečia: palaikykite kuro lygį tarp ketvirtadalio ir trijų ketvirtadalių. Ne iš priverstinumo — o todėl, kad siurblys tai pajus pirmiausia.
Kuro bako priežiūra nėra romantiškas automobilio eksploatacijos skyrius. Bet kai anglinį filtrą tenka keisti už 250 eurų, arba kuro siurblį — už 200, tie kasdieniai degalinės įpročiai ima atrodyti visai kitaip.
