Naujos padangos gale, ne priekyje – taip pataria saugumo specialistai ir padangų gamintojai, net jei automobilis yra priekinio varymo. Skamba keistai, bet logika paprasta: automobilis valdomas kur kas saugiau, kai pirmiau sukibimą praranda priekis, ne galas. Spalis – metas, kai dauguma vairuotojų jau suka į vulkanizaciją, nes Lietuvoje žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Kai perkamos tik dvi naujos padangos, šis patarimas tampa itin aktualus.
Kodėl priekis slysta saugiau nei galas
Jei pirmiau sukibimą praranda priekinės padangos, automobilis tiesiog mažiau klauso vairo – vairuotojai šį reiškinį vadina „nepaklusnumu“ (understeer). Nemalonu, bet nuspėjama: instinktyviai sumažinus greitį, mašina grįžta į trajektoriją. Kur kas pavojingiau, kai sukibimą pirmoji praranda galinė ašis. Automobilio galas pradeda slysti į šoną, mašina pasuka nevaldomai, o grąžinti ją į kelią gerokai sunkiau nei tiesiog sulėtinti. „Michelin“ ir kiti stambūs gamintojai šią logiką kartoja dešimtmečiais: geresnė sukibimo rezervo vieta – ne priekis, o galas.
Naujos padangos gale – taisyklė, kuri galioja visiems automobiliams
Bet jei kalbame apie stabilumą, ar tikrai nesvarbu, kuri ašis varo ratus? Pasirodo, ne. Rekomendacija vienoda, nepaisant varymo tipo:
- priekinio varymo automobiliams,
- galinio varymo automobiliams,
- visų varomųjų ratų (AWD) automobiliams – čia verta papildomai patikrinti gamintojo instrukciją, nes kai kurie AWD modeliai reikalauja vienodo protektoriaus gylio visose keturiose padangose.
Kas nutinka lyjant rudens lietui
Rudenį šis skirtumas tampa dar aktualesnis. Naujo protektoriaus grioveliai efektyviai nuveda vandenį iš kontaktinės zonos, o sudilusios padangos tą vandenį tiesiog stumia prieš save – taip pradeda akvaplanuoti. VTA duomenimis, stabdymo kelias šlapiame kelyje tiesiogiai priklauso nuo protektoriaus gylio: su 3 mm gyliu automobilis, stabdydamas iš 80 km/val., sustoja po 31 metro, o su minimaliu 1,6 mm – jau po 36,2 metro. Jei dėl sudilusio protektoriaus pirmiausia sukibimą praranda galinė ašis, priekinės padangos – kad ir kokios naujos – automobilio iš slydimo „ištraukti“ nepajėgios.
Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja.
Klaida, kuri dar pavojingesnė už neteisingą ašį
Yra dalykas, kurio padangų montuotojas neturėtų leisti niekada – maišyti sezonus skirtingose ašyse. Žiemą gale negalima laikyti žieminių, o priekyje – vasarinių ar universalių padangų: sukibimas priekyje ir gale tuomet taps nevienodas, o vairuotojas apie tai sužinos pačiu netinkamiausiu momentu – posūkyje ar stabdant. Visose keturiose padangose turi būti vienodas sezoninis komplektas.
Prieš montavimą verta patikrinti ir padangos pagaminimo datą – vadinamąjį DOT kodą. Net nenaudota padanga, kelerius metus pagulėjusi sandėlyje, savo gumos savybes jau spėja prarasti, o tai pastebima retai, nes padanga atrodo visiškai nauja.
Kas yra stovėjęs vulkanizacijoje klausydamas meistro – tas žino, kad atsakymas ne visada akivaizdus. Gamintojo instrukcijoje parašyta vienaip. Garaže – dažnai kitaip.
Prieš važiuojant į vulkanizaciją
Jei šį rudenį keičiate tik dvi padangas, pasiruoškite pokalbiui su meistru iš anksto:
- paprašykite, kad naujos padangos būtų uždėtos ant galinės ašies, net jei automobilis priekinio varymo;
- patikrinkite senesnių padangų protektoriaus gylį – jei jis artimas 1,6 mm, verta keisti visas keturias, o ne dvi;
- patikrinkite naujų padangų DOT kodą ir įsitikinkite, kad visos keturios padangos yra to pačio sezono.
Penkios minutės pokalbio prieš montavimą – ir rudens lietuje automobilis reaguos taip, kaip turėtų.
