Pradurta padanga, remonto rinkinys, kuris neveikia, ir tuščia vieta bagažinėje vietoj atsarginio rato – ne vienas vairuotojas yra patekęs į tokią situaciją. Šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau parduodami be atsarginio rato, todėl alternatyvos – runflat padangos ir savaiminio sandarinimo padangos – tampa vis aktualesnės. Abi technologijos turi privalumų, tačiau ir trūkumų, apie kuriuos reklamose nutylima.
Runflat padangos: 80 km ir 80 km/h taisyklė
Runflat tipo padangos turi sustiprintas šonines sieneles, kurios sugeba atlaikyti automobilio svorį net visiškai praradus oro slėgį. Pradūrus tokią padangą, ji akivaizdžiai „pritūpia”, tačiau ne tiek, kad iškart sugadintų ratlankį ar taptų neįmanoma važiuoti.
Teorija sako: su pradurta runflat padanga galima nuvažiuoti iki 80 km ne didesniu nei 80 km/h greičiu. Praktikoje tai reiškia, kad pavyktų pasiekti artimiausią servisą. Tačiau po tokio atstumo padanga paprastai būna visiškai sunaikinta – perkaitusi, deformuota, tinkama tik išmesti. Net gerokai trumpesnis atstumas be oro dažniausiai baigiasi negrįžtamu pažeidimu.
Mechanikai atkreipia dėmesį į dar vieną niuansą: net jei servisas visai šalia, nėra garantijos, kad padangą pavyks suremontuoti. Daugelis dirbtuvių atsargiai vertina bet kokį runflat padangos taisymą, o reikiamo dydžio padangos dažnai nėra sandėlyje – tenka užsakyti ir laukti.
Komfortas – silpnoji vieta
Runflat padangas teoriškai galima uždėti ant bet kurio automobilio su padangų slėgio kontrolės sistema (TPMS). Tačiau praktikoje geriausiai jos veikia tuose automobiliuose, kuriems buvo suprojektuotos gamykloje. Priežastis paprasta – sustiprintos šoninės sienelės daro padangą standžią. Ant automobilio, kurio pakaba nepritaikyta tokiam standumui, važiavimas tampa nepatogus: kiekviena kelio nelygybė jaučiama aštriai.
Kai kurie vairuotojai, net turėdami gamyklines runflat padangas, jas keičia į įprastas – ir pastebi reikšmingą komforto skirtumą.
Savaiminio sandarinimo padangos: skylė užsitaiso per sekundės dalį
Visiškai kitokiu principu veikia savaiminio sandarinimo padangos. Jų viduje, protektoriaus srityje, yra kelių milimetrų storio lipnaus polimero sluoksnis – pusiau skysta guma, kuri nejuda padangos viduje, bet visada lieka savo vietoje. Kai padanga praduriama, polimeras per sekundės dalį užsandarina skylę.
Net jei į protektorių įstrigo vinis ar varžtas – užtenka jį ištraukti, ir padanga vėl sandari. Kai kuriais atvejais vairuotojas net nepastebi, kad įvyko pradūrimas.
Tokias padangas siūlo „Continental” (žymima „ContiSeal”), „Michelin” (žymima „Selfseal”) ir „Pirelli” (žymima „Seal Inside”). Tiesa, jos gaminamos tik tam tikrų dydžių ir kainuoja šiek tiek brangiau nei įprastos padangos, nors kainų skirtumas nėra drastiškas.
Kur ši technologija neapsaugo
Sandarinantis sluoksnis dengia tik protektoriaus sritį. Šoninės sienelės pažeidimas ar protektoriaus krašto skilimas – padanga su sandarinimo sluoksniu tokiam pažeidimui tokia pat pažeidžiama kaip ir įprasta. Rimti struktūriniai pažeidimai, kurie diskvalifikuoja įprastą padangą, lygiai taip pat diskvalifikuoja ir savaiminio sandarinimo padangą.
Be to, tokios padangos šiek tiek sunkesnės, kas gali turėti įtakos važiavimo komfortui.
Atsarginis ratas – paprasčiausias ir patikimiausias sprendimas
Nepaisant visų technologijų, paprasčiausia alternatyva išlieka atsarginis ratas – nors ir mažesnis, vadinamasis „dojazdinis”. Turint ratą, domkratą ir raktą galima būti tikram, kad padangos gedimas nesustabdys kelio viduryje niekur.
Gamintojų į bagažines dėliojami remonto rinkiniai – lengvi, pigūs ir mažai vietos užimantys – deja, yra labai riboto veikimo. Jais galima laikinai užtaisyti tik nedidelius protektoriaus pradūrimus. Rimtesni pažeidimai – didesnės skylės protektoriuje ar bet koks šoninės sienelės pažeidimas – tokiam rinkiniui neįveikiami.
Ką verta žinoti Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje, kur kelių kokybė regionuose vis dar būna nevienoda, padangų pažeidimai – ne tokia jau reta situacija. Remiantis „Regitra” duomenimis, techninės apžiūros metu padangų būklės trūkumai yra tarp dažniausiai fiksuojamų neatitikimų. Prieš renkantis tarp runflat, savaiminio sandarinimo padangų ar atsarginio rato, verta patikrinti, ar automobilio pakaba pritaikyta standesnėms padangoms ir ar pageidaujamas dydis apskritai gaminamas su sandarinimo sluoksniu.
Tiesą sakant, daugeliui kasdienių situacijų patikimiausias draudimas nuo staigmenų kelyje vis dar yra paprasčiausias – atsarginis ratas bagažinėje ir žinojimas, kaip jį pakeisti.
