Automobilio gedimą ne visada lemia prasta detalė, didelė rida ar gamintojo klaida. Kartais prie brangaus remonto vairuotojas artėja pats – po truputį, kiekvieną dieną kartodamas iš pirmo žvilgsnio nekaltus veiksmus.
Netinkamas sankabos naudojimas, agresyvus važiavimas šaltu varikliu, nuolatinis stabdžių laikymas leidžiantis nuo kalno ar duobių įveikimas nemažinant greičio gali paspartinti atskirų mazgų dėvėjimąsi. Vienas toks epizodas automobilio paprastai nesugadins, tačiau tūkstančius kilometrų kartojamas įprotis jau gali turėti pasekmių.
Todėl verta pažvelgti ne tik į techninės priežiūros grafiką, bet ir į tai, kaip elgiamės prie vairo.
1. Važiavimas didelėmis apsukomis vos užvedus šaltą variklį
Šiuolaikinio automobilio paprastai nereikia ilgai šildyti stovint vietoje, tačiau tai nereiškia, kad ką tik užvestą šaltą variklį galima iš karto apkrauti maksimaliai.
Po užvedimo variklio alyva turi pasiekti skirtingus tepimo taškus, o pats variklis ir jo skysčiai – palaipsniui sušilti. Todėl pirmuosius kilometrus protinga važiuoti ramiau, vengiant didelių apsukų ir staigaus akceleratoriaus spaudimo.
Tai ypač svarbu turbininiams varikliams. Turbokompresorius dirba itin dideliu greičiu ir priklauso nuo tinkamo tepimo, todėl šaltam varikliui didelė apkrova nėra palankus režimas.
2. Kojos laikymas ant sankabos pedalo
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže paplitęs įprotis – važiuojant laikyti kairę koją ant sankabos pedalo. Vairuotojui gali atrodyti, kad jis pedalo nespaudžia, tačiau net nedidelė nuolatinė jėga gali būti nepageidaujama sankabos mechanizmui.
Sustojus prie šviesoforo taip pat nėra būtinybės ilgą laiką laikyti įjungtą pirmą pavarą ir nuspaustą sankabą. Kai sustojimas ilgesnis ir sąlygos leidžia, galima pasirinkti neutralią pavarą bei pedalą atleisti.
Kitas sankabai nepalankus įprotis – automobilio laikymas įkalnėje „žaidžiant“ sankabos ir akceleratoriaus pedalais. Tokiu režimu sankaba slysta ir kaista. Automobiliui išlaikyti vietoje skirtas stabdys arba, jei automobilis ją turi, automatinio laikymo funkcija.
3. Per aukšta pavara ir per mažos variklio apsukos
Mažos apsukos ne visada reiškia ekonomišką važiavimą. Jeigu vairuotojas įjungia aukštą pavarą, smarkiai nuspaudžia akceleratorių, o variklis pradeda vibruoti ir sunkiai didinti greitį, pasirinktas režimas nėra optimalus.
Tokioje situacijoje geriau perjungti žemesnę pavarą. Variklis tuomet dirbs jam tinkamesniame sūkių diapazone ir automobilis greitės lengviau.
Šiuolaikinės automatinės transmisijos šią problemą dažniausiai sprendžia pačios, tačiau mechaninę pavarų dėžę turinčio automobilio vairuotojui sprendimą reikia priimti pačiam.
4. Nuolatinis stabdžių laikymas ilgai leidžiantis nuo kalno
Ilgoje nuokalnėje vien tik darbiniais stabdžiais kontroliuojamas greitis gali reikšti didelę šiluminę apkrovą stabdžių diskams ir trinkelėms. Kuo automobilis sunkesnis ir nuokalnė ilgesnė, tuo ši problema aktualesnė.
Tokiose situacijose verta išnaudoti variklio stabdymą – pasirinkti žemesnę pavarą ir leisti transmisijai bei varikliui padėti kontroliuoti greitį.
Tai nereiškia, kad stabdžių naudoti nereikia. Esmė – nevažiuoti kilometrus nuolat laikant pedalą nuspaustą, kai dalį darbo gali atlikti pats automobilio galios agregatas.
5. Duobės ir greičio mažinimo kalneliai įveikiami nemažinant greičio
Smūgį į duobę pirmiausia gauna padanga ir ratlankis, tačiau energija perduodama ir pakabai. Kartojami stiprūs smūgiai gali prisidėti prie greitesnio amortizatorių, įvorių, šarnyrų, guolių ir kitų važiuoklės elementų dėvėjimosi.
Ypač atsargiems reikėtų būti su automobiliais, turinčiais didelio skersmens ratlankius ir žemo profilio padangas. Tokia kombinacija palieka mažiau gumos, galinčios sugerti smūgį.
Lietuvoje tai aktualu ne tik pavasarį. Kelio dangos pažeidimų pasitaiko visais metų laikais, o greičio mažinimo kalneliai taip pat skiriasi savo aukščiu ir forma.
6. Įspėjamųjų ženklų ignoravimas
Vienas brangiausių įpročių apskritai nesusijęs su vairavimo technika. Tai sprendimas toliau važinėti, kai automobilis jau rodo, kad kažkas negerai.
Pašalinis bildesys, vibracija, pasikeitęs vairo elgesys, kylanti variklio temperatūra, įspėjamoji lemputė ar po automobiliu atsiradęs skystis nėra diagnozė, tačiau tai priežastis išsiaiškinti problemą.
Nedidelis gedimas kartais gali sukelti kitų komponentų pažeidimus. Pavyzdžiui, laiku nepastebėtas aušinimo sistemos sutrikimas gali tapti gerokai rimtesne variklio problema.
Automobiliui labiausiai patinka nuoseklumas
Norint ilgiau išlaikyti automobilį techniškai tvarkingą nereikia vairuoti nenatūraliai lėtai. Daug svarbiau vengti kraštutinumų: didelės apkrovos šaltam varikliui, nuolatinio sankabos slydimo, stiprių smūgių į važiuoklę ir simptomų ignoravimo.
Prie to reikia pridėti gamintojo nustatytą techninę priežiūrą, tinkamus skysčius ir periodinę automobilio patikrą.
Vienas netikslus pavaros perjungimas ar viena nepastebėta duobė automobilio nesunaikins. Tačiau blogi įpročiai tampa problema tada, kai išimtis virsta kasdienybe. Būtent todėl pakeisti vairavimo manierą kartais yra pigiau nei vėliau keisti dalis.
