Padėjote kaimynui užvesti automobilį laidais, o kitą rytą jūsų pačių automobilis nebeužsivedė. Situacija skamba kaip prastas anekdotas, bet ji realesnė, nei gali pasirodyti. Užvedimas laidais sukuria didelius srovės svyravimus, kurie gali rimtai pakenkti donoro automobilio elektronikai. Tikroji problema dažniausiai glūdi ne pačiame procese, o tame, kaip jis buvo atliktas.
Kodėl donoro automobilis nukenčia – įtampos šuoliai
Kai išsikrovęs akumuliatorius nukrenta žemiau 9,6 volto, kito automobilio kompiuteriai ir moduliai būna išsijungę. Prijungus laidus, visa elektronika „pabunda” ir pradeda traukti srovę, o tai sukelia staigų įtampos kritimą donoro automobilyje.
Dar pavojingesnis momentas – laidų atjungimas. Kai sunkus krūvis staiga pašalinamas iš veikiančio akumuliatoriaus, gali įvykti įtampos šuolis. Nepriklausomų automobilių inžinierių tyrimai rodo, kad tokie šuoliai gali siekti nuo 25 iki 125 voltų ir trukti nuo 40 iki 400 milisekundžių – to pakanka pažeisti jautriai elektronikai.
Šiuolaikiniuose automobiliuose tokių jautrių komponentų – dešimtys: variklio valdymo blokas (ECU), pavarų dėžės kompiuteris, ABS, stabilumo kontrolė, oro pagalvių sistema, pramogų sistema. Visi jie reaguoja į įtampos šuolius.
Kritinė klaida – veikiantis donoro variklis
Didžiausia žalos tikimybė atsiranda tada, kai donoro automobilio variklis veikia tuo metu, kai jungiami ar atjungiami laidai. Atjungus laidus esant veikiančiam varikliui, donoro automobilio elektros sistemoje gali kilti įtampos šuolis, siekiantis apie 120 voltų. Tokia įtampa elektronikai yra tiesiog žudanti.
Kas bent kartą bandė padėti kaimynui žiemos rytą, žino: skubama, šąla rankos, ir dažnai viskas daroma „iš akies”. Bet būtent ši skuba dažniausiai ir sukelia brangiai kainuojančias klaidas.
Kaip saugiai užvesti laidais – žingsnis po žingsnio
Pastatykite abu automobilius saugiu atstumu vienas priešais kitą ir išjunkite visus elektros prietaisus abiejuose automobiliuose. Laidų jungimo tvarka:
- Raudonąjį (teigiamą) kabelį prijunkite prie donoro akumuliatoriaus teigiamo gnybto, kitą galą – prie neveikiančio akumuliatoriaus teigiamo gnybto.
- Juodą (neigiamą) kabelį prijunkite prie donoro akumuliatoriaus neigiamo gnybto, kitą galą – prie automobilio metalinės variklio dalies (ne prie neigiamo gnybto) – tai sumažina kibirkščiavimo ir įtampos nuostolių riziką.
Leiskite automobiliams pastovėti apie 10 minučių, kad įtampa išsilygintų. Tada užveskite donoro variklį ir kraukite akumuliatorių 10–15 minučių varikliui dirbant aukštesniais apsisukimais. Įkraunamo automobilio variklis tuo metu turi būti išjungtas – kitaip rizikuojate sugadinti generatorių ar elektronikos prietaisus. Atjungimo tvarka – atvirkštinė nei jungimo.
Nešiojamas starteris – saugesnis pasirinkimas
Alternatyva tradiciniams laidams – nešiojamas starteris (angl. „jump starter”). Jo privalumas paprastas: įrenginys turi tik apie 13 voltų – pakankamai, kad užvestų variklį, bet per mažai, kad sukeltų perkrovą ar įtampos šuolį.
Lietuvoje tokių įrenginių galima rasti nuo maždaug 50 iki 300 eurų. Renkantis verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: bent 600 A maksimali srovė (šaltajam sezonui), apsauga nuo atvirkštinės poliarizacijos ir trumpojo jungimo, bei bent 10 000–20 000 mAh talpa ilgalaikiam naudojimui. Dalis modelių turi ir papildomų funkcijų – LED žibintą, USB jungtį telefonui įkrauti ar oro kompresorių.
Lietuvos žiemoms – ką verta žinoti papildomai
Vidutinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas – 3–4 metai. Lietuvos klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra reguliariai nukrenta žemiau –15 °C, akumuliatoriai sensta greičiau. Jei akumuliatorius senesnis nei 4 metai ir jau kartą „nuleido” – tai aiškus signalas, kad laikas jį keisti, o ne laukti kito situacijos su laidais.
Užšalęs akumuliatorius, staiga perkeltas į šilumą, gali būti pažeistas dėl temperatūros šoko. O jei plastikinis korpusas įtrūkęs ar teka skystis – jokiu būdu nebandykite užvedinėti laidais. Tokiu atveju vienintelis teisingas sprendimas – naujas akumuliatorius arba techninė pagalba kelyje.
