Automatinės pavarų dėžės sukurtos tam, kad vairavimas būtų paprastesnis, tačiau senesnėse transporto priemonėse jos yra daug mažiau atlaidžios, nei daugelis vairuotojų mano. Vienas judesys netinkamu momentu – ypač atliekant parkavimo manevrus – gali sukelti vidinį mechaninį įtempį, kuris galiausiai pareikalaus brangaus remonto. Nors šiuolaikinės pavarų dėžės yra apsaugotos elektroninėmis apsaugos priemonėmis, senesnės automatinės pavarų dėžės labai priklauso nuo teisingo vairuotojo įsikišimo.
Perjungimas iš D į R pavarą prieš visiškai sustojant sukuria didelį mechaninį įtempį
Vienas iš žalingiausių įpročių atsiranda atliekant lėtus manevrus, kai vairuotojai perjungia iš važiavimo (D) į atbulinės eigos (R) pavarą prieš transporto priemonei visiškai sustojus. Net ir važiuojant 1–2 km/h greičiu, vidiniai komponentai vis dar yra apkrauti. Senesnėse transmisijose su mechaninėmis arba hidraulinėmis valdymo sistemomis šis staigus krypties pakeitimas gali sukelti didelį vidinį smūgį.
Kas gali būti pažeista transmisijos viduje
- Dėl staigaus apkrovos pasikeitimo gali nutrūkti krumpliaračiai
- Dėl trinties perkrovos sudegę sankabos blokai
- Pažeisti diferencialo komponentai arba kardaniniai velenai
- Įtrūkę transmisijos krepšiai arba vidiniai korpusai
Nors pavarų dėžė gali atlaikyti tokį krūvį vieną ar du kartus, pakartotiniai staigūs pavarų perjungimai parkavimo metu – pirmyn, atgal, vėl pirmyn – palaipsniui susilpnina vidines dalis. Žala yra kaupiamoji, o ne tiesioginė.
Neutrali (N) pavara vairuojant taip pat nėra nekenksminga
Kai kurie vairuotojai perjungia į neutralią (N) pavarą automobiliui važiuojant, manydami, kad tai sumažina degalų sąnaudas arba mechaninę įtampą. Nors tai nesukelia tokio pat tiesioginio smūgio kaip atbulinės eigos pavaros perjungimas, ilgalaikis važiavimas neutralia pavara gali sutrikdyti tepimo srautą ir padidinti vidinę kai kurių senesnių automatinių pavarų dėžių kaitą.
Variklio ir transmisijos jungtis iš dalies atsijungia, todėl esant apkrovai gali sumažėti tinkama skysčio cirkuliacija. Laikui bėgant, tai gali pagreitinti vidinių komponentų susidėvėjimą.
Naudojant P padėtį vietoj stovėjimo stabdžio, svoris perkeliamas ant pavarų dėžės
Dažniausia klaida susijusi su stovėjimo (P) padėtimi. Daugelis vairuotojų, statydami automobilį, ypač nedideliuose šlaituose, pasikliauja tik P padėtimi. Tačiau transmisijos viduje esantis parkavimo mechanizmas yra skirtas kaip fiksavimo priemonė, o ne kaip stovėjimo stabdžio pakaitalas.
Jei transporto priemonė visiškai remiasi į transmisijos viduje esantį parkavimo skląstį, visas automobilio svoris perkeliamas į mažą vidinį fiksavimo komponentą. Tai gali sukelti priešlaikinį susidėvėjimą arba mechaninį įtempimą, ypač senesnėse transporto priemonėse.
Teisinga parkavimo seka yra tokia:
- Visiškai sustabdykite transporto priemonę stabdžių pedalu
- Įjunkite stovėjimo stabdį
- Tada perjunkite svirtį į P padėtį
Tai užtikrina, kad transporto priemonės svoris tektų stabdžių sistemai, o ne pavarų dėžei.
Senesnių automatinių pavarų dėžių remonto išlaidos gali būti didelės
Atsiradus vidinių pažeidimų, dalinis remontas retai kada yra ekonomiškas. Daugeliu atvejų pavarų dėžę reikia nuimti, atidaryti ir visiškai perrinkti. Senesnių 4 pavarų automatinių pavarų dėžių, dažniausiai randamų 2000-ųjų pradžios transporto priemonėse, remonto išlaidos Europoje paprastai svyruoja nuo 1 500 iki 3 000 eurų, priklausomai nuo dalių prieinamumo ir darbo įkainių. Rečiau pasitaikančiuose modeliuose kaina gali viršyti 4000 eurų.
Kai kuriais atvejais staigų pavarų perjungimą lemia ne vidinis pavarų dėžės gedimas, o susidėvėję transmisijos laikikliai. Pavarų dėžės laikiklio keitimas yra žymiai pigesnis nei viso mazgo atstatymas. Tačiau ignoruojant nuolatinius kratymus ar uždelstą įjungimą galiausiai gali tekti visiškai pertvarkyti transmisiją.
Senesnėms automatinėms pavarų dėžėms reikia kantrybės, o ne greičio
Šiuolaikinės elektroniniu būdu valdomos transmisijos dažnai automatiškai užkerta kelią pavojingam pavarų perjungimui. Senesnės sistemos to nedaro. Štai kodėl smulkūs įpročiai – sekundės dalies laukimas prieš perjungiant iš D į R, visiškas sustojimas prieš keičiant kryptį ir teisingas stovėjimo stabdžio naudojimas – turi lemiamą reikšmę.
Lietuviams vairuotojams, vairuojantiems senstančias transporto priemones, importuotas iš Vakarų Europos, būtina suprasti šias mechanines ribas. Nekantrumo akimirka parkuojant gali virsti kelių tūkstančių eurų vertės remonto sąskaita. Ar parkuodami automatinę transporto priemonę laikotės teisingos sekos?
