Automobilio akumuliatoriaus problemos dažniausiai siejamos su šalčiu. Pirmą tikrai šaltą rytą starteris ima sukti vangiai, o kartais automobilis apskritai nebeužsiveda. Tačiau tokia situacija nebūtinai prasideda žiemą. Akumuliatoriaus būklė gali pastebimai pablogėti dar per vasaros karščius, o atvėsę orai tik išryškina anksčiau atsiradusią problemą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad esant maždaug 32 °C oro temperatūrai po automobilio variklio dangčiu temperatūra gali pasiekti apie 60 °C. Tokios sąlygos akumuliatoriui nėra palankios: aukšta temperatūra spartina cheminius procesus, o tradiciniuose aptarnaujamuose švino-rūgštiniuose akumuliatoriuose gali greitinti ir vandens garavimą iš elektrolito.
Lietuvos vairuotojams ši tema ypač aktuali vasaros pabaigoje. Būtent dabar yra tinkamas metas įvertinti akumuliatoriaus būklę, kol žemesnė rudens ir žiemos temperatūra nepareikalavo iš jo maksimalios paleidimo galios.
Kodėl karštis akumuliatoriui nėra draugas?
Automobilio akumuliatorius veikia vykstant cheminėms reakcijoms, o temperatūra turi tiesioginės įtakos jų greičiui. Aukštesnėje temperatūroje procesai spartėja, tačiau kartu gali greičiau vykti ir nepageidaujami senėjimo procesai.
Didelis karštis gali paspartinti vidinių akumuliatoriaus elementų degradaciją. Dėl to baterija palaipsniui praranda gebėjimą sukaupti ir atiduoti tiek energijos, kiek galėjo būdama nauja.
Problema ta, kad vasarą vairuotojas šio proceso gali beveik nepastebėti. Šiltam varikliui užvesti paprastai reikia mažiau pastangų nei esant stipriam šalčiui, todėl net gerokai susilpnėjęs akumuliatorius dar gali atrodyti visiškai tinkamas.
Kodėl gedimas dažnai pasirodo tik atšalus?
Atėjus šaltesniems orams situacija apsiverčia. Žemoje temperatūroje akumuliatoriaus galimybės mažėja, o varikliui užvesti reikia daugiau energijos. Tada ir paaiškėja, kiek realios atsargos liko po vasaros.
Štai kodėl vairuotojui gali atrodyti, kad akumuliatorių „sugadino pirmasis šaltis“. Iš tikrųjų šaltis neretai tik atskleidžia baterijos nusidėvėjimą.
Jeigu automobilio akumuliatoriui jau ketveri ar penkeri metai, jo patikra prieš šaltąjį sezoną tampa ypač prasminga. Tarnavimo trukmė nėra universali – jai įtakos turi automobilio konstrukcija, kelionių pobūdis, įkrovimo sistema, temperatūra ir tai, kaip dažnai automobilis naudojamas.
Kokie ženklai turėtų kelti įtarimą?
Vienas aiškiausių signalų – pasikeitęs variklio užvedimas. Jeigu starteris sukasi lėčiau nei anksčiau, ypač po to, kai automobilis kelias dienas stovėjo, verta patikrinti bateriją ir įkrovimo sistemą.
Dėmesio verti ir kiti simptomai:
- starteris po ilgesnio stovėjimo suka neįprastai vangiai;
- užvedimo metu pastebimai prigęsta apšvietimas;
- automobilis sunkiau užsiveda po kelių dienų stovėjimo;
- akumuliatoriaus korpusas deformuotas ar pažeistas;
- ant gnybtų matyti oksidacijos ar korozijos požymių;
- prietaisų skydelyje pasirodo su elektros sistema susiję įspėjimai.
Svarbu nepulti automatiškai kaltinti pačios baterijos. Panašius simptomus gali sukelti generatoriaus, įtampos reguliatoriaus, elektros instaliacijos ar net starterio gedimai. Todėl tikslesnė diagnostika yra naudingesnė nei akumuliatoriaus keitimas spėjant.
Trumpi važiavimai akumuliatoriui taip pat nepadeda
Vasarą akumuliatorių apkrauna ne tik temperatūra. Kondicionierius, ventiliatoriai, multimedijos sistema, telefonų įkrovimas ir kita elektros įranga reiškia nemažą elektros sistemos apkrovą.
Jeigu automobilis nuolat naudojamas tik kelių kilometrų kelionėms, po variklio paleidimo generatoriui gali pritrūkti laiko visiškai kompensuoti sunaudotą energiją. Viena trumpa kelionė problemos nesukels, tačiau toks režimas mėnesiais gali prisidėti prie chroniškai nepakankamo akumuliatoriaus įkrovimo.
Tai ypač aktualu automobiliams, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia mieste arba ilgai stovi nenaudojami.
Ką vairuotojas gali patikrinti pats?
Pirmiausia verta apžiūrėti akumuliatorių. Gnybtai turi būti švarūs ir tvirtai pritvirtinti, o pats korpusas – be matomų deformacijų ar pažeidimų.
Jeigu naudojamas senesnio tipo aptarnaujamas akumuliatorius, galima vadovautis jo gamintojo nurodyta elektrolito lygio tikrinimo procedūra. Tačiau daugelyje šiuolaikinių automobilių montuojami uždari, priežiūros nereikalaujantys AGM, EFB ar kitų konstrukcijų akumuliatoriai. Jų ardyti ar bandyti papildyti skysčiu nereikėtų.
Prieš žiemą naudinga atlikti apkrovos arba paleidimo srovės testą. Servisuose ir specializuotose parduotuvėse tai paprastai atliekama elektroniniu testeriu ir užtrunka vos kelias minutes.
Vien įtampos matavimo ne visada pakanka
Multimetru išmatuota ramybės įtampa gali suteikti naudingos informacijos, tačiau ji neparodo visos akumuliatoriaus būklės. Baterija gali rodyti iš pirmo žvilgsnio normalią įtampą, tačiau smarkiai prarasti pajėgumą tada, kai starteris pareikalauja didelės srovės.
Dėl šios priežasties senesniam ar įtarimų keliančiam akumuliatoriui vertingesnis yra specialus testas, įvertinantis jo gebėjimą tiekti paleidimo srovę.
Po vasaros – tinkamas metas pasiruošti žiemai
Akumuliatorius yra viena tų automobilio dalių, kurios būklę lengva ignoruoti tol, kol automobilis užsiveda. Tačiau būtent vasaros pabaiga suteikia progą problemą pastebėti anksčiau.
Jeigu starteris jau dabar sukasi lėčiau, baterijai keli metai, automobilis daug važinėja trumpais atstumais arba ilgai stovi, patikra prieš rudenį gali padėti išvengti nemalonaus ryto, kai pasukus raktelį ar paspaudus užvedimo mygtuką automobilis nebereaguoja taip, kaip tikėtasi.
Ir svarbiausia – nereikėtų laukti pirmojo didelio šalčio. Žiema dažnai ne tiek sugadina akumuliatorių, kiek parodo žalą ir nusidėvėjimą, kurie kaupėsi gerokai anksčiau.
