Ar galima tiesiog atsispausdinti kelio ženklą, įdėti jį į įmautę ir pasistatyti prie savo namų? Vilniuje, Buivydiškių rajone, kažkas būtent taip ir padarė: ant medinio pagaliuko prisegtas popierinis „Sustoti draudžiama“ ženklas atsirado ten, kur automobilius palieka netoliese dirbantys statybininkai.
Nuotraukas atsiuntęs skaitytojas pasakoja, kad statybininkai automobilius stato netoli statybvietės, tačiau, jo teigimu, niekam neužstato įvažiavimų. Dalis gyventojų, pasak jo, laiko gatvę „savo“. Skaitytojo teigimu, vienam statybininkui buvo atlenkti automobilio valytuvai ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Kas tai padarė, nustatys tyrimas.
Kaip atrodo „ženklas“
Skaitytojo nuotraukoje matyti A4 formato lapas su atspausdintu raudonai ir mėlynai nuspalvintu ženklu, įdėtas į plastikinę įmautę ir susegiotas sąsagėlėmis prie geltonai ir juodai nudažytos lentelės. Lapo kraštuose – smulkūs užrašai, primenantys atvirų paveikslėlių bibliotekos aprašą, su numeriu „3.27“. Lietuvos Kelių eismo taisyklių (KET) 1 priede šis ženklas turi kitą numerį – Nr. 332 „Sustoti draudžiama“.
Pagal KET šis ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje jis yra. Tačiau ar pakanka ženklą atsispausdinti, kad jo reikalavimai įsigaliotų?
Ką sako KET ir ANK
KET 10 punktas aiškus: eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių. Kelio ženklas yra būtent tokia priemonė. Spausdintuvas – ne savivaldybė.
Už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 459 straipsnio 3 dalis numato baudą nuo 140 iki 300 eurų. Ar ji būtų taikoma šiuo atveju, spręstų pareigūnai, įvertinę, kas ir kur ženklą pastatė.
Teisėtas kelias pakeisti eismo tvarką gatvėje yra. Gyventojai gali kreiptis į kelio savininką – miesto gatvių atveju dažniausiai savivaldybę. Kelio ženklai įrengiami pagal susisiekimo ministro patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, o prašymus paprastai svarsto savivaldybės eismo organizavimo komisijos. Administracinių ginčų komisijų praktikoje yra atvejų, kai gyventojams buvo leista ženklą įsirengti net savo lėšomis – bet tik po tokios komisijos sprendimo, o ne savo nuožiūra.
O kaip su statybininkų automobiliais?
Teisingumo dėlei – ir vairuotojai gali stovėti ne bet kur. KET 150 punktas draudžia sustoti ir stovėti, pavyzdžiui, ant vejos ar šaligatvio (150.5 papunktis) ir ten, kur automobilis trukdytų įvažiuoti į kiemą, garažą ar teritoriją arba kitaip kliudytų eismui (150.10 papunktis). Už sustojimą ir stovėjimą draudžiamose vietose ANK 417 straipsnio 2 dalis numato baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
Kitaip tariant, jei automobilis tikrai trukdo – yra policija ir savivaldybės paslaugos, kurioms galima pranešti. O jei netrukdo, popierinis ženklas ant pagaliuko situacijos teisiškai nepakeičia.
Ką daryti, pamačius tokį ženklą
Patiems nuimti ar sugadinti tokio ženklo neverta – tas pats KET 10 punktas draudžia ir savavališkai pašalinti eismo tvarką nustatančias priemones, o kilus ginčui geriau, kad sprendimą priimtų institucijos. Daug paprasčiau nufotografuoti ženklą ir apie jį pranešti savivaldybei ar policijai, kurios gali įvertinti, ar jis įrengtas teisėtai. Gyventojams, kuriems nuolat trukdo prie namų paliekami automobiliai, verta pateikti prašymą savivaldybei – tik tada ženklas tampa ne lapu įmautėje, o tikra eismo tvarka.
