Susisiekimo ministerijos siūlomi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai sukėlė dviratininkų bendruomenės nerimą. Vienas svarbiausių siūlymų – atsisakyti šiuo metu privalomo 1 arba 1,5 metro šoninio atstumo lenkiant dviratininką ir šį atstumą palikti kaip rekomendaciją.
Dviratininkų organizacijos įspėja, kad toks pakeitimas galėtų sumažinti pažeidžiamiausių eismo dalyvių teisinę apsaugą. Kartu bendruomenė pateikia alternatyvą, kuri, jos nuomone, palengvintų gyvenimą ir vairuotojams – tam tikromis saugiomis aplinkybėmis leisti lenkiant dviratininką kirsti ištisinę liniją.
Kas dabar galioja Lietuvos keliuose?
Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu 1 ir 1,5 metro reikalavimas Lietuvoje tebėra privalomas. Susisiekimo ministerijos paskelbti pakeitimai yra siūlymai, todėl vairuotojai neturėtų jų vertinti kaip jau įsigaliojusių KET.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. motorinės transporto priemonės vairuotojas, apvažiuodamas arba lenkdamas dviratininką, privalo išlaikyti nustatytą minimalų šoninį atstumą:
- važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu – ne mažiau kaip 1 metrą;
- važiuojant didesniu kaip 50 km/val. greičiu – ne mažiau kaip 1,5 metro.
2024 metais šis reikalavimas iš rekomendacijos buvo paverstas konkrečia prievole. Tačiau dabar Susisiekimo ministerija siūlo judėti priešinga kryptimi – panaikinti konkrečią prievolę ir nustatytus atstumus vėl palikti kaip rekomendaciją.
Dviratininkai baiminasi, kad neliktų aiškios ribos
VšĮ „Minam100“ prezidentė Loreta Šlėguvienė teigia, kad toks sprendimas būtų ne vien techninis KET pakeitimas. Organizacijos vertinimu, tai reikštų realų dviratininkų teisinės apsaugos sumažėjimą.
„Privalomas 1 ar 1,5 metro atstumas yra viena svarbiausių dviratininko gyvybę saugančių taisyklių. Motorinės transporto priemonės dėl savo nepalyginamai didesnės masės, gabaritų ir greičio yra pavojaus šaltinis dviratininkui, kuris neturi jokios fizinės apsaugos“, – sako L. Šlėguvienė.
Problema, anot dviratininkų atstovų, būtų ir teisinis aiškumas. Kai taisyklė nustato konkretų skaičių, vairuotojas žino ribą. Pavertus ją rekomendacija, atsirastų daugiau vietos interpretacijoms.
„Šiandien vairuotojas žino labai konkrečią taisyklę: lenkdamas dviratininką turi atsitraukti per metrą arba pusantro metro, priklausomai nuo greičio. Rytoj jam liktų tik rekomenduojama tai padaryti“, – argumentuoja L. Šlėguvienė.
Nelaimė Druskininkų rajone tapo skaudžiu priminimu
Dviratininkų bendruomenė atkreipia dėmesį, kad nepakankamas šoninis atstumas nėra vien teorinė problema. Kaip vienas skaudžiausių pastarojo meto pavyzdžių minimas eismo įvykis Druskininkų rajone, per kurį buvo sužalotas Lietuvos plento dviračių sporto čempionas Mindaugas Kurlavičius.
Sportininkas pasakoja, kad treniruotės metu automobilis jį kliudė iš nugaros. Po smūgio dviratininkas nukrito ant asfalto, patyrė sužalojimų, o jo dviratis buvo nepataisomai sugadintas.
„1,5 metro lenkiant dviratininką – tai ne skaičius. Tai erdvė žmogaus gyvybei“, – sako M. Kurlavičius.
Jo teigimu, kiekvienas vairuotojas prieš pradėdamas lenkimo manevrą turėtų prisiminti, kad dviratininkas nėra tik kliūtis kelyje. Tai žmogus, kurio saugumas gali priklausyti nuo kelių dešimčių papildomų centimetrų ir vairuotojo kantrybės.
Dviratininkai siūlo kompromisą vairuotojams
Bendruomenės atstovai pripažįsta, kad dabartinis reguliavimas kai kuriuose Lietuvos keliuose gali sukelti sudėtingų situacijų. Ypač tada, kai kelias siauras, eismo juostas skiria ištisinė linija, o saugiai palikti 1,5 metro neįvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą praktiškai neįmanoma.
Tačiau, jų nuomone, problemą reikėtų spręsti ne mažinant minimalų atstumą, o suteikiant vairuotojams daugiau galimybių saugiai atlikti manevrą.
Siūloma svarstyti galimybę leisti lenkiant dviratininką arba elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją kirsti ištisinę eismo juostas skiriančią liniją, jeigu:
- priešpriešinė eismo juosta yra laisva;
- matomumas yra pakankamas;
- lenkimo manevrą galima atlikti visiškai saugiai;
- išlaikomas saugus šoninis atstumas nuo dviratininko.
„Jeigu priešpriešinė juosta laisva ir manevras saugus, geriau leisti vairuotojui kirsti ištisinę liniją ir aplenkti dviratininką pusantro metro atstumu“, – teigia L. Šlėguvienė.
Šiuo metu tai yra dviratininkų bendruomenės siūlomas sprendimas, todėl vairuotojai neturėtų jo suprasti kaip jau galiojančios išimties KET.
Klausimų kelia ir nauja kelkraščio formuluotė
Kitas dviratininkų bendruomenės kritikuojamas pasiūlymas susijęs su važiavimu kelkraščiu. Pagal dabartinį reguliavimą, kai nėra dviratininkams skirtos infrastruktūros, KET numato važiavimą tam tinkamu kelkraščiu su asfalto arba betono danga.
Siūlomoje redakcijoje konkreti nuoroda į dangą būtų panaikinta ir liktų sąvoka „tinkamas kelkraštis“.
Dviratininkų atstovų vertinimu, tokia formuluotė gali kelti praktinių klausimų. Lietuvos regioniniuose keliuose nemažai kelkraščių yra žvyruoti, padengti skalda, apaugę žole arba nelygūs.
Tai ypač svarbu važiuojantiems plento dviračiais, kurių siauros padangos ir konstrukcija nėra pritaikytos greitai važiuoti biriu ar nelygiu paviršiumi.
Pokyčiai gali paliesti ir profesionalų sportą
„Minam100“ atstovai įspėja, kad neaiškus kelkraščio apibrėžimas gali turėti pasekmių ne tik kasdien dviračiais važiuojantiems žmonėms, bet ir plento dviračių sporto bei triatlono atstovams.
Sportininkai treniruočių metu išvysto gerokai didesnį greitį nei įprastai važiuojantys dviratininkai. Žvyras, skalda, duobės ar staigus asfaltuoto kelkraščio pasibaigimas tokiomis sąlygomis gali sukelti kritimą.
„Plento dviratis nėra pritaikytas važiuoti žvyru ar žole. Važiuojant sportininkų išvystomu greičiu toks kelkraštis gali būti pavojingesnis už važiuojamąją dalį“, – pabrėžia L. Šlėguvienė.
Ministerija siūlo pokyčius ir dviračių takuose
Susisiekimo ministerijos projekte numatoma ir daugiau pakeitimų. Vienas jų susijęs su dviratininkų bei elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų atliekamais lenkimo manevrais dviračių takuose, bendruose pėsčiųjų ir dviračių takuose, dviračių juostose, kelkraščiuose bei šaligatviuose.
Siūloma nustatyti, kad lenkiant ar apvažiuojant kitą dviratininką arba elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją pro jį būtų važiuojama greičiu, artimu lenkiamo eismo dalyvio judėjimo greičiui.
Dviratininkų bendruomenė sutinka, kad bendro naudojimo infrastruktūroje būtina saugoti pėsčiuosius, vaikus ir lėčiau judančius žmones. Tačiau kartu pabrėžia, kad tokie takai dėl savo paskirties ne visada gali būti tinkama vieta sportinėms treniruotėms.
Kol kas vairuotojams svarbiausia viena – taisyklės dar nepasikeitė
Diskusija dėl naujos KET redakcijos dar nereiškia, kad vairuotojai jau gali nepaisyti šiuo metu nustatyto minimalaus atstumo. Kol pakeitimai nėra patvirtinti ir įsigalioję, galioja dabartinis reikalavimas: iki 50 km/val. greičiu dviratininką reikia lenkti ar apvažiuoti išlaikant bent 1 metro, o važiuojant didesniu greičiu – bent 1,5 metro šoninį atstumą.
Dviratininkų organizacijos dėl projekto kreipėsi į šalies institucijas ir ragina išsaugoti konkrečią minimalaus saugaus atstumo prievolę. Jų nuomone, vairuotojams kylančius praktinius sunkumus reikėtų spręsti ieškant saugesnių lenkimo galimybių, o ne mažinant pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą.
Kaip vertinate siūlomus KET pakeitimus? Ar 1 ir 1,5 metro saugus atstumas turėtų likti privalomas, o vairuotojams tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiama lenkiant dviratininką kirsti ištisinę liniją? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
