Sankryžoje dega žalia. Dviratininkas važiuoja. Taisyklė laikyta. Bet ar tikrai? Pagal KET 63 punktą, dviračių vairuotojai sankryžose privalo paisyti šviesoforo su dviračio simboliu — ir tik kai tokio nėra, žiūrima į bendro eismo transporto šviesoforo signalus. Tai reiškia, kad kai kuriose Lietuvos sankryžose žalia transporto šviesofore gali nebūti leidimas dviratininkui važiuoti. Ir atvirkščiai.
Ką tiksliai sako KET 63 punktas
Kelių eismo taisyklių 63 punktas nustato aiškią tvarką:
- Jei sankryžoje yra šviesoforas su dviračio simboliu (dviratuko piktograma) — dviratininkas privalo paisyti būtent jo, ne šalia stovinčio transporto šviesoforo.
- Jei specialaus dviračių šviesoforo nėra — dviratininkas privalo paisyti bendro transporto šviesoforo signalų.
Praktiškai tai reiškia: jei sankryžoje yra atskiras dviračių šviesoforas ir jis rodo raudoną — dviratininkas privalo stovėti, net jei šalia esantis transporto šviesoforas rodo žalią. Lygiai taip pat — jei dviračių šviesoforas rodo žalią, bet transporto — raudoną, dviratininkas turi legalią teisę važiuoti.
Ar tai realiai pasitaiko Lietuvoje? Taip. Vilniuje keli dviračių infrastruktūros mazgai — ypač prie dviračių takų perėjų per platesnes gatvių sankryžas — turi atskirus dviračių šviesoforus su skirtinga signalizacijos seka nei gretimi automobilių šviesoforai.
Kur dažniausiai kyla painiava
Problema kyla dviem kryptimis. Pirma — dviratininkai, matydami žalią transporto šviesoforo signalą, remiasi juo, nors šalia kabantis dviračių šviesoforas dar rodo raudoną. Antra — ir tai rečiau suvokiama — dviratininkai sustoja prieš žalią dviračių šviesoforo signalą, nes transporto šviesoforas rodo raudoną, ir nesuvokia, kad turi legalią teisę važiuoti.
Nei vienas, nei kitas atvejis nekelia pavojaus tik tada, kai sankryžoje nėra kitų eismo dalyvių. Bet realybėje — pėsčiųjų, automobilių srautai, posūkiai — abu scenarijai tampa eismo saugumo problema.
Kokia bauda gresia už pažeidimą
Draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymas — nesvarbu, ar tai dviračių, ar transporto šviesoforas — dviratininkui užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tai nustato Administracinių nusižengimų kodeksas. Pažeidimą gali fiksuoti tiek policijos pareigūnas, tiek — vis dažniau — stacionarios kameros prie sankryžų.
Vertėtų žinoti ir platesnį kontekstą: dviratininkams baudų spektras nuo 2025–2026 m. pastebimai išsiplėtė. Be šviesoforo taisyklių, tikrinami žibintai, atšvaitai, skambučiai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šalmas tapo privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių — paspirtukų, elektrinių riedžių — vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Policija vykdo sustiprintus patikrinimus, ypač pavasarį ir vasarą.
Tas pats principas galioja ir paspirtukų vairuotojams
KET 66.8 punktas nustato identišką tvarką elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams — paspirtukų, elektrinių dviračių ir kitų mikromobilumo transporto priemonių. Kur yra dviračių šviesoforas — paisoma jo. Kur nėra — paisoma transporto šviesoforo.
Tai svarbu dėl vienos praktinės priežasties: Lietuvos miestuose elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai važiuoja dviračių takais ir naudojasi ta pačia infrastruktūra. KET nenumato skirtingos tvarkos dviratininkams ir paspirtukų vairuotojams šiuo atžvilgiu — taisyklė ta pati.
Kaip atpažinti dviračių šviesoforo signalą
Dviračių šviesoforai paprastai montuojami žemiau — dviratininko akių lygyje, ant atskiros stulpelio ar konsoles, ir turi dviratuko piktogramą šalia šviesos. Jie gali turėti skirtingą signalizacijos ciklą nei šalia stovintys transporto šviesoforai — todėl negalima automatiškai lyginti abiejų.
Artėdami prie sankryžos, kurioje yra atskira dviračių infrastruktūra — patikrinkite, ar nėra atskiro signalo jums. Tai užtrunka sekundę ir gali sutaupyti 30–90 eurų.
