Spalio 1-ąją įsigaliojo taisyklė, kuri vairuotojui pasako tiksliai, kokį greitį lenkiant dviratininką jis privalo pasirinkti: mažiausia 20 km/h mažiau, nei rodo kelio ženklas. Ten, kur leidžiama 90 km/h, manevro metu riba nukrenta iki 70. Prie to prisideda 1,5 m šoninis atstumas ir pareiga visiškai persirikiuoti į kitą juostą, jei ta kryptimi jų yra kelios. Už nesilaikymą – 200 eurų ir šeši baudos taškai.
Taip nuo šiandien važiuoja Ispanijos vairuotojai. Lietuvos KET tokio skaičiaus neturi – pas mus niekur nenurodyta, keliais kilometrais per valandą reikia sulėtinti. Bet greitis mūsų taisyklėse anaiptol nėra neutralus. Jis nulemia, kiek metrų privalote palikti. Ir būtent šią detalę daugelis praleidžia.
KET 126 p.: atstumą nulemia ne kelio plotis
Patikrinome KET 126 punkto formuluotę – ji trumpa ir nedviprasmiška. Lenkdamas ar apvažiuodamas dviratininką, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo palikti:
- ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai važiavimo greitis nedidesnis kaip 50 km/h;
- ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai greitis didesnis kaip 50 km/h.
Tas pats reikalavimas galioja apvažiuojant pėsčiuosius ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus. Vienintelė išimtis – kai važiuojama atskira eismo juosta; tada šoninio atstumo reikalavimas netaikomas.
Atkreipkite dėmesį, ko KET 126 p. nesako. Jame nėra nė žodžio apie kelio plotį, kelkraštį ar tai, kad dviratininkas „galėtų pasitraukti“. Vertinami tik du dalykai: jūsų spidometras ir tarpas iš šono.
Kodėl greitis lenkiant dviratininką yra svertas, o ne rekomendacija
Čia ir slypi dalis, kurios autoškolose beveik neaiškina. KET nenurodo, kiek sulėtinti, bet pats nustato ribą, ties kuria reikalavimas pasikeičia. Negyvenvietėje važiuojate 90 km/h – privalote 1,5 m. Sulėtinate iki 50 km/h – ir jums teisėtai pakanka 1,0 m.
Pusės metro skirtumas siaurame kelyje dažnai yra tas pats skirtumas tarp „galiu lenkti” ir „negaliu”.
Skaičiai paaiškina, kodėl taip sudėliota. Dviratininkas paprastai juda apie 20 km/h. Lenkdami 90 km/h greičiu, pro jį praslystate 70 km/h santykiniu greičiu – tai beveik 20 metrų per sekundę. Sulėtinus iki 50 km/h santykinis greitis nukrenta iki 30 km/h, maždaug 8 metrų per sekundę. Laiko reaguoti abiem padvigubėja su kaupu.
Bet ar vairuotojas tai jaučia? Prie 90 km/h vienas metras nuo dviratininko atrodo kaip metras tik iš automobilio salono. Ant dviračio tą patį metrą pastumia dar ir oro srovė. Eismo saugumo specialistai dėl to seniai pataria lenkti su rezervu, o ne pagal minimumą.
Ispanija įrašė konkretų skaičių. Lenkijoje dėl vieno metro vis dar ginčijamasi. Lietuva skaičių turi – tik jis paslėptas atstumo riboje ir apie jį beveik niekas nekalba.
Kai kelio neužtenka: ko KET reikalauja iš tikrųjų
Dažniausia reali situacija – siauras regioninis kelias, ištisinė linija ir dviratininkas priekyje. Čia veikia dar trys punktai.
KET 127 p. reikalauja greitį rinkti pagal sąlygas, o ne pagal ženklą: vairuotojas turi sulėtinti ir prireikus sustoti. KET 128 p. eina dar toliau – iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba net visiškai sustabdyti automobilį. KET 136 p. prieš lenkimą įpareigoja įsitikinti, kad reikalinga eismo juostos dalis yra laisva ir kad bus užtikrintas saugus atstumas.
Visa tai susideda į vieną atsakymą: jei 1,5 m nesutelpa, o greičio nemažinate, lenkti negalima. Ne „galima atsargiai” – negalima.
Ir ne, ištisinės linijos kirtimas nėra sprendimas. Kai kurie dalykai kelyje atrodo logiški, kol neatkeliauja nutarimas. Kiekvienas, bent kartą laukęs už dviratininko porą šimtų metrų iki punktyro, žino, kad tai trunka mažiau, nei atrodo.
Kiek kainuoja klaida pagal ANK
Baudos dydis priklauso nuo to, kaip pareigūnas kvalifikuoja pažeidimą.
Jei užfiksuojamas vien per mažas šoninis atstumas, taikoma ANK 417 straipsnio 7 dalis: kiti KET pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Skamba simboliškai. Ir tai – dar ne viskas.
Jei lenkdami išvažiavote į priešpriešinio eismo juostą pažeisdami KET reikalavimus, ANK 417 str. 3 d. numato baudą nuo 60 iki 90 eurų, o to paties straipsnio 8 dalis leidžia atimti teisę vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių.
Griežčiausias variantas – ANK 420 str. 1 d.: lenkimas ten, kur pagal KET draudžiama, arba pavojingą situaciją sukėlęs pažeidimas, kai kitas eismo dalyvis priverstas staigiai keisti greitį ar kryptį. Bauda – nuo 170 iki 230 eurų. O teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių pagal 420 str. 6 d. yra privalomas, ne galimas.
Todėl dviratininko timptelėjimas į šoną, kai pralekiate per arti, teisiškai yra ne smulkmena – tai riba, už kurios dvylikos eurų kvitas pasikeičia į pusmetį be pažymėjimo.
Ką nuspręsti prieš lenkimą
Prieš pradėdami lenkti dviratininką, atsakykite sau į tris dalykus – užtrunka sekundę:
- Ar ženklinimas leidžia lenkti? Jei ištisinė – palaukite punktyro.
- Kokiu greičiu važiuosite viso manevro metu? Virš 50 km/h reiškia 1,5 m, ne 1,0 m.
- Ar tas atstumas realiai sutelpa neužlipant ant priešpriešinės juostos? Jei ne – lėtinkite ir važiuokite paskui.
Redakcijos vertinimu, konkretus skaičius KET – kaip Ispanijoje – vairuotojui būtų suprantamesnis nei dvi atstumo ribos, kurias reikia pačiam susieti su spidometru. Kol jo nėra, galvoje tereikia laikyti vieną sąsają: didesnis greitis reiškia didesnį privalomą tarpą.
Kitą kartą, kai priekyje negyvenvietėje pamatysite dviratininką, nuimkite koją nuo greičio pedalo dar prieš manevrą, o ne jo viduryje. Sulėtinkite bent iki 50 km/h, palikite metrą su rezervu ir grįžkite į savo juostą tik tada, kai dviratininkas jau matomas veidrodėlyje.
