Spalio popietė, kelias iš Kauno į Vilnių. Lietus pila taip, kad valytuvai nespėja, o nuo priekyje važiuojančio vilkiko kyla purslų debesis. Automobilio priekyje šviesos dega, tad vairuotojas ramus. Tik gale tamsu: automatinis režimas paliko dienos žibintus, kurie daugelyje modelių galinių gabaritų neįjungia.
Šviesos per lietų – klausimas, kuris kasmet grįžta kartu su rudeniu: dienos trumpėja, rytais tvyro rūkas, liūtys tampa įprastos. Lenkų portalas moto.pl savo skaitytojams aiškina, kad per lietų įjungti reikia „ne visada artimąsias“. Lietuvoje atsakymas kitoks, ir jį lemia vos keli KET punktai.
Ką KET liepia įjungti, kai lyja
Šviesiuoju paros metu KET 97 punktas leidžia rinktis: važiuoti su artimosiomis arba su dienos žibintais. Ši laisvė baigiasi, kai pablogėja matomumas. KET 94 punktas nustato, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui vairuotojai „privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis“. Stiprus lietus, šlapdriba ir purslai už sunkvežimio – tipinės situacijos, kai matomumas krenta.
Konkretaus metrų skaičiaus nei 94, nei 98 punkte nėra. Ar matomumas jau blogas, vertina pats vairuotojas, o ginčo atveju – pareigūnas. Smulki dulksna giedrą dieną dar nebūtinai reiškia blogą matomumą, bet liūtis greitkelyje – visai kas kita.
Kodėl dienos žibintų neužtenka? Jie skirti tam, kad automobilį pamatytų atvažiuojantieji iš priekio. Kai galiniai gabaritai nedega, iš galo automobilis per lietų virsta pilku šešėliu purslų debesyje. Kas bent kartą lenkė vilkiką per liūtį – tas supranta. Važiuodamas 90 km/val. greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Kiek tokių sekundžių reikia, kol paskui važiuojančiam vairuotojui šešėlis virsta automobiliu?
Rūko žibintai artimųjų nepakeičia – su viena išimtimi
KET 98 punktas trumpas: „Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.“ Kadangi 94 punktas tokiomis sąlygomis reikalauja artimųjų arba tolimųjų šviesų, priekiniai rūko žibintai yra tik papildoma pagalba, ne pakaitalas.
Išimtis viena – sugedęs priekinis kairysis artimųjų šviesų žibintas. Tada priekinis rūko žibintas leidžia išlaikyti kairįjį automobilio kraštą matomą. KET 234.5 punktas draudžia važiuoti, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks priekinis kairysis žibintas – nei artimųjų, nei rūko šviesų. Už važiavimą su gedimu, dėl kurio KET draudžia važiuoti, ANK 415 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 50 iki 100 eurų.
Galinis rūko žibintas: ta pati taisyklė, didesnė žala
Galiniam rūko žibintui galioja ta pati 98 punkto sąlyga. Dažnai minima 50 metrų riba kilusi iš kitų šalių taisyklių, pavyzdžiui, Lenkijos – Lietuvos KET 98 punkte jos nėra. Praktinė logika paprasta: jei be galinio rūko žibinto jūsų automobilis iš galo matomas, jo nereikia. Per lietų ryškus raudonas taškas atsispindi šlapiame asfalte, akina paskui važiuojančius ir lengvai supainiojamas su stabdžių žibintais.
Lenkijoje – „ne visada artimosios“
Iš čia ir kyla moto.pl antraštė. Lenkijos kelių eismo įstatymo 30 straipsnis sako, kad sumažėjus oro skaidrumui dėl rūko, kritulių ar kitų priežasčių vairuotojas privalo įjungti artimąsias šviesas arba priekinius rūko žibintus, arba abu šviesų tipus kartu. Dalis lenkų portalų šią nuostatą aiškina siauriau, tačiau įstatymo raidė leidžia rinktis. Galinius rūko žibintus ten leidžiama naudoti, kai matomumas mažesnis nei 50 metrų.
Lenkų motorizacijos portalai nurodo, kad už reikiamų šviesų neįjungimą blogomis oro sąlygomis gresia 200 zlotų bauda ir 2 baudos taškai. Lietuvos vairuotojui svarbu kitas dalykas: grįžus per sieną, lenkiškas „arba“ nebegalioja. Patikrinome KET XII skyrių „Šviesos prietaisų naudojimas“ – jame nėra nuostatos, leidžiančios blogo matomumo sąlygomis važiuoti vien su rūko žibintais, išskyrus sugedusio kairiojo artimųjų žibinto atvejį.
Kiek kainuoja netinkamos šviesos per lietų
Atskiro ANK straipsnio artimųjų šviesų ar rūko žibintų pažeidimams nėra. Jiems taikoma bendroji ANK 417 straipsnio 7 dalis: Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriems kodekse nenumatyta atskira atsakomybė, užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų. Griežčiau baudžiama už kitą šviesų klaidą – tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias tamsoje, kai iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės lieka mažiau kaip 150 metrų. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį tai kainuoja nuo 30 iki 90 eurų.
Didesnė rizika čia ne piniginė. Automatinis šviesų režimas paprastai reaguoja į aplinkos šviesumą, o ne į vandens purslus ar rūką. Dieną per liūtį jutiklis gali „nuspręsti“, kad šviesu pakankamai, ir palikti dienos žibintus. KET atsakomybę palieka vairuotojui, ne jutikliui.
Prieš kitą liūtį – viena sekundė prie jungiklio
Grįžkime į tą spalio popietę kelyje iš Kauno. Vairuotojui būtų užtekę pasukti jungiklį iš AUTO į artimųjų šviesų padėtį – ir galiniai žibintai būtų užsidegę. Lyjant verta įprasti tai daryti rankomis, o galinį rūko žibintą išjungti, vos tik pagerėja matomumas.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos taisyklė dėl galinio rūko žibinto aiškesnė už lietuvišką: 50 metrų – atstumas, kurį vairuotojas gali įvertinti, o KET 98 punkto formuluotė „esant blogam matomumui“ palieka daug vietos interpretacijai. Kol taisyklė nepatikslinta, saugiausia laikytis paprasto principo: lyja ir prastai matyti – artimosios įjungtos rankiniu būdu, rūko žibintai tik kaip papildymas.