Bausti vairuotojai telefonu prie vairo naudojasi dažniau nei tie, kurie baudos niekada negavo. Tai ne intuityvus spėjimas — tai VDU Psichologijos katedros empirinio tyrimo su 433 vairuotojais rezultatas, pristatytas „Regitros” konferencijoje „Saugus startas”. Telefonas vairuojant nėra valios stokos klausimas. Tai neurologinis ir psichologinis mechanizmas, kurį bauda nesustabdo — ir štai kodėl.
43 000 pažeidimų per metus — ir bausmė jų nesumažina
Lietuvos policijos duomenimis, kasmet fiksuojama apie 43 000 atvejų, kai vairuotojai prie vairo naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis. Kasmet apie 600 žmonių dėl šios priežasties netenka teisės vairuoti. Skaičiai stabilūs — nerodo aiškios mažėjimo tendencijos.
VDU mokslininkų tyrimas atskleidė paradoksą: iš 433 tirtų vairuotojų net 15 proc. jau buvo anksčiau bausti už šį pažeidimą. Ir būtent šie vairuotojai telefonu prie vairo naudojosi dažniau nei tie, kurie baudos negavo. Mechanizmas paprastas: bauda veikia kaip trumpalaikis atbaidymas, bet nekeičia įpročio šaknies.
Kodėl smegenys griebiasi telefono net kai žino, kad negalima
VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė konferencijoje išskyrė kelis psichologinius mechanizmus, kurie verčia vairuotojus siekti telefono net ir kelyje.
Pirmasis — nuolatinio pasiekiamumo stresas. Socialinis spaudimas būti pasiekiamam 24 valandas per parą sukuria nerimą: neatsakytas skambutis ar žinutė sukelia kaltės jausmą, net jei tikrosios pasekmės nereikšmingos. Šis nerimas veikia automatiškai — jis nesustoja užsidegus varikliui.
Antrasis — baimė praleisti kažką svarbaus (FOMO). Socialinių tinklų algoritmai suprojektuoti taip, kad kiekvienas pranešimas atrodo potencialiai svarbus. Smegenys, išmokytos reaguoti akimirksniu, šią reakciją perkelia į automobilį.
Trečiasis — informacijos perteklius ir nuolatinis budrumas. Po ilgo dienos ekranų laiko žmogus tampa emociškai išsekęs, bet vis tiek kompulsyviai tikrina telefoną. Tai ne sprendimas — tai refleksas.
„Telefonas braunasi visur, taip pat ir į automobilį. Mūsų elgesys yra nuoseklus — žmogus negyvena paralelinėse aplinkose”, — konferencijoje sakė dr. Šeibokaitė.
Ką rodo akys, kai vairuotojas žiūri į telefoną
Tyrimo duomenimis, besinaudodamas išmaniuoju telefonu vairuotojas į kelią nežiūri iki keturių sekundžių. Važiuojant 90 km/h greičiu per tą laiką automobilis nuvažiuoja apie 100 metrų — visiškai „aklinai”. Tai atstumas, per kurį gali atsirasti pėsčiasis, sustoti priekinis automobilis arba baigtis pravaža.
Mokslinėje literatūroje tai vadinama „eyes off” fenomenu. Vairavimo simuliatoriaus tyrimai parodė, kad vairuotojai, kurie telefono naudojimo metu staiga supranta, jog prarado kontrolę, vairą koreguoja pernelyg staigiais, nekontroliuojamais judesiais — tai papildoma avarijos rizika, atsirandanti ne iš dėmesio stokos, o iš panikos atgaunant dėmesį.
Susidūrimo tikimybė telefono naudojimo metu, palyginti su vairuotojo be blaškymo, padidėja nuo 44 procentų iki kelių kartų — priklausomai nuo veiklos tipo.
Kas iš tikrųjų veikia — ir kas neveikia
Tyrimas atskleidė aiškius demografinius skirtumus: telefonu prie vairo dažniau naudojasi vyrai nei moterys, jaunesni vairuotojai, mažesnį išsilavinimą turintys asmenys ir tie, kurie per metus nuvažiuoja mažiau kilometrų. Pastarasis rodiklis sufleruoja, kad telefonas dažniausiai imamas manevruojant judriose miestų gatvėse — ne greitkeliuose.
Apie 50 proc. vairuotojų prisipažino prie vairo skambinant, daugiau nei 30 proc. — skaitant žinutes, virš 25 proc. — rašant jas. Klausymas muzikos — dažniausiai paminėta veikla, kurią daugelis net nepriskiria „telefono naudojimui”.
Dr. Šeibokaitė siūlo ne valios jėga grįstą sprendimą, o aplinkos keitimą: vos įsėdus į automobilį — visiškai išjungti telefono garsą. Negirdimi pranešimai nesukuria dirgiklio. Telefonas padėtas už rankos pasiekiamumo ribų — fiziškai sumažina pagundą. Tai ne drausmė, o architektūra.
Skaitmeninė detoksikacija kasdienybėje — antrasis žingsnis. Jei telefonas nuolat rankose laukiant eilėje ar valgant — tas pats refleksas perkels į automobilį. Keisti įprotį kelyje sunkiau nei keisti įprotį namuose.
Bauda sustabdo vienam kartui. Aplinkos keitimas — keičia įprotį. Šio skirtumo VDU tyrimas neįrodinėja — jis jį parodo skaičiais.
